Slavikiečio Ričardo Lekavičiaus šeima, auginanti Šarolė veislės mėsinius galvijus, ne tik planuoja didinti bandą, bet įkūrė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos „Šarolė klubą“ ir tikisi suvienyti bendraminčius iš visos Lietuvos.

„Apie 1995 metus pradėjau auginti šampinjonus, bet tuomet labai trūko informacijos, kaip tai daryti. Tuomet pradėjom bulves auginti. Tačiau kai vienais metais už kilogramą bulvių gavom po septynis centus, atsisakėm. Vėliau daug metų užsiėmėm augalininkyste. O kad gyvulius auginti, reikia turėti žemės, todėl pirmiausia nusipirkome pakankamą kiekį nuosavos žemės, paskui pirkome Šarolė“, – pokalbį pradeda R. Lekavičius ir priduria, kad keturi Lekavičių ūkiai valdo apie 200 hektarų žemės.

R. Lekavičius pasidžiaugė, kad nėra priklausomas nuo žemės nuomotojų, ir mano, kad žemės rinkoje darosi išties baisūs dalykai, ūkininkai nesurenka tiek pelno iš vieno hektaro, kiek už jį reikia sumokėti nuomos.

Auginti mėsinius galvijus Lekavičių šeima pradėjo prieš dvejus metus. Pasak pašnekovo, pradžioje įsigijo Šarolė veršiukų, veršingų telyčių. Šiuo metu ūkyje yra apie 80 Šarolė veislės karvių, apie 70 veislinių telyčių ir dar apie 50 bulių.

Svarstydamas, kokią veislę rinktis, ūkininkas sako, iš pradžių galvojęs auginti pieninius galvijus, tačiau nuo šios minties atbaidė pieno sektoriaus nestabilumas. Šarolė galvijai – tai mėsinių galvijų veislė, išvesta prieš kone 200 m. Prancūzijoje. Jie yra vidutinio dydžio arba stambūs, turi labai išreikštą, mėsingą nugarą, šlaunis. Galvijai yra baltos arba kremiškai baltos spalvos. Šarolė paprastai yra raguoti galvijai, tačiau R. Lekavičiaus ūkyje yra ir beragių.

Gruodžio 4 d. apsilankius ūkyje, Ričardas gyvulius šėrė šienu bei miltais iš paties užaugintų ir sumaltų kukurūzų grūdų. Vasarą gyvuliai minta žole, kurios vienas galvijas per parą suėda apie 100 kg. Galvijai šaltesniu oru būna tvarte, juos auginantis ūkininkas sako, kad šios veislės galvijams ypač pavojinga drėgmė, tuomet prasideda ligos. Tačiau šiuo metų laiku galvijai mielai išeina į lauką.

Pasiteiravus apie išties didelių galvijų temperamentą, juos auginantis ūkininkas pasakoja, kad Šarolė yra gana ramūs gyvuliai. Tik karvės kartais duria, kai atsiveda veršelį.

Per parą šios intensyvios veislės galvijai priauga nuo dviejų iki trijų kilogramų svorio. Telyčios sveria apie 800 kg, karvės – daugiau kaip toną, buliai – iki pusantros tonos. Realizacijai geriausi galvijai, sulaukę 2,5 metų amžiaus.

„Neišsaugojai veršiuko, tai turi maždaug tūkstančio eurų minusą. O jei karvė veršiuko neaugina, tai kitos naudos ji neduoda, nes pieno Šarolė neduoda“, – apie šios galvijų veislės ypatumus pasakojo R. Lekavičius.

Bandoje yra veislinis bulius, kuriuo kergiamos telyčios. Pašnekovas įsitikinęs, juk bulius reproduktorius lemia daugiau kaip 50 proc. ūkio sėkmės.

Pasak pašnekovo, Šarolė karvių didžiausia problema – sunkus veršiavimasis. Prireikia kartais ir žmogaus pagalbos. Vyriškos kilmės veršelius ūkininkas augina mėsai, o visas telyčaites pasilieka sau.

„Planuoju Šarolė veislės karvių bandą didinti iki 150 ir užsiimti veislininkyste“, – ateities planais dalijosi R. Lekavičius ir pridūrė, kad reikia rekonstruoti ir pastatus.

R. Lekavičius aiškino, kad galvijus realizuoja kol kas Lietuvoje, bet ieško pardavimo nišų ir užsienyje. Lietuvoje moka iki 1,80 euro už kg gyvo svorio.

Siekiant suvienyti Šarolė veislės galvijus auginančius bendraminčius, Slavikuose buvo įkurtas „Šarolė klubas“, kurio vadovu tapo R. Lekavičius. Jis pasakojo, kad Šarolė veislės mėsinių galvijų augintojų Lietuvoje yra apie 100, slavikiečio idėjas susirinko palaikyti ir į klubą įstojo 14.

„Mūsų tikslas yra domėtis Šarolė veislės galvijais, bendrauti tarpusavyje, užmegzti ryšius su užsienio mėsinių galvijų augintojų asociacijomis“, – sakė R. Lekavičius.