Pirmieji kombainai į rajono žemdirbių laukus išvažiavo keliomis dienomis vėliau nei pernai, javai šiemet užderėjo, tačiau ūkininkai nerimauja – ar orai leis nuimti likusį derlių. V. Kasperavičiaus nuotr.
Rajono žemdirbiai pirmiausiai pradėjo doroti žieminių kultūrų derlių, nuėmimo darbai jau eina į pabaigą. Žieminiai miežiai nėra itin populiarūs mūsų rajone, žemdirbiai šia kultūra užsėję maždaug 378 ha.
Vienas iš mūsų krašto ūkininkų, pasirinkusių šią kultūrą, yra girėniškis Ramūnas Kaunas. Pirmasis kombainas į jo laukus išvažiavo liepos 13 d., 40 ha derlius jau sudorotas. Ūkininkas vidutiniškai prikūlė po 6 t/ha.
„Šiemet gana smulkūs grūdai, manau, dėl nepalankių orų ir anksti javus užpuolusių ligų“, – svarstė R. Kaunas.
Nors kai kurie ūkininkai nemėgsta žieminių miežių, pašnekovas sako, kad žieminius miežius augina dėl ankstyvos jų pjūties, kad ši kultūra – geras priešsėlis, ypač rapsams. Ūkyje miežiai sunaudojami pašarams. Pasak R. Kauno, jau nupjautas ir žieminis rapsas, kuriuo užsėta apie 100 ha, liko sudoroti žieminių kviečių derlių (150 ha).
Tikėjosi didesnio
Didžiąją javapjūtę Plokščių ūkininkas Remigijus Gudiškis pradėjo vėliau nei ankstesniais metais kuldamas žieminius rapsus, sako, kad šiemet ši kultūra noksta gana lėtai, nors buvo ankstyvas pavasaris, bet oras vėsesnis.
Rapsus pradėjo imti praėjusią savaitę. Iš viso jis augina apie 90 hektarų šių javų. Pasak ūkininko, šios savaitės viduryje jau buvo sudorota 70 ha rapsų derliaus.
„Vidutiniškai prikūlėm 4 t/ha. Tikėjomės didesnio derliaus. Supirkimo kainos geros, pakilusios, už toną 370 eurų. Lauksim, kol prinoks žieminiai kviečiai, pernai pradėjom pjauti liepos 23 d. Greičiausiai į laukus jų doroti išvažiuosim rugpjūtį. Vėliausiai imsime pupas“, – pasakojo R. Gudiškis.
Žieminį rapsą jau nukūlė Lukšių žemės ūkio bendrovė, derlių doroti pradėjo liepos 17 d., pernai trimis dienomis anksčiau. Šia kultūra užsėta 545 ha bendrovės laukų. Pasak ūkio agronomo Jono Bako, iš hektaro vidutiniškai byrėjo per 4 tonas rapsų. J. Bakas sako, kad šiųmetis rapsas byrėjo neblogai, tik iš gražiai atrodančių rapsų laukų tikėtasi gausesnio derliaus.
„Po rapsų žydėjimo buvo gana drėgnas laikotarpis. Atsirado ligų sukėlėjų: ant rapsų augalų išplito sklerotinis puvinys, kiti augalai pažeisti straubliukų, manau, todėl mes praradome apie pusę tonos derliaus. Nors buvo naudoti ir fungicidai ir insekticidai“, – svarstė J. Bakas.
Pasak pašnekovo, jei orai leis, bendrovės kombainai važiuos į ankstyvųjų kviečių `Ada` ir `Sailo` laukus. Jų auginama per 200 ha. Iš viso ūkyje žieminių kviečių auginama 1100 ha. Didieji javų dorojimo darbai dar laukia: 190 ha žieminių kvietrugių, 500 ha salyklinių miežių, 400 ha pašarinių pupų.
Derlius tenkina
Slavikų krašto ekologinio ūkio savininkas Vintautas Kasperavičius sako, kad žieminius kviečius kulti pradėjo panašiai kaip ir pernai, liepos 20d. Iš viso jis turi pasėjęs apie 22 ha šių javų, nukūlė maždaug 12 ha žieminių miežių plotą.
„Kalbant apie derlingumą, galiu pasakyti, kad per penkiolika ekologiško ūkininkavimo metų yra tekę kviečių prikulti iš hektaro nuo pusės iki penkių tonų. Vienais metais javai visiškai iššalo. Šiemet tikiuosi kulti iki 3,5 t/ha. Mane toks derlius tenkina, niekada šitais dalykais nesiskundžiu, ką gamta duoda, tas yra. Ekologinis ūkis yra ekologinis...“ – teigė ūkininkas.
Žemdirbys pirmąjį derlių sandėliuoja. Vasarinių kviečių, kvietrugių bei žirnių laukai dar laukia kombainų.