Parduotuvės „Audrė“ savininkas Artūras Varankevičius, atsidūręs koronaviruso gniaužtuose, suka galvą, kaip išgyventi – gelbėja internetinė prekyba, tačiau jo netenkina šios Vyriausybės paramos priemonių planas verslui. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Daugiau nei mėnesį uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, veiklos nevykdo grožio paslaugų sektorius. Kalbinti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai pasakoja, kaip išgyvena dabartinį karantiną.
Laukia veiklos atgaivinimo
Dėl Covid-19 pandemijos įvesto karantino ne vienam Šakių miesto verslui teko apriboti savo veiklą. Įmonės „Deva“ direktorius Arūnas Vizgirda sako – prekes galima užsisakyti, jas atsiimti prekių atsiėmimo punkte, tad taip įmonė šiuo laikotarpiu dirba toliau.
„Mažai klientų sulaukėm. Į elektroninę prekybą persikėlėm todėl, kad būtume matomi, kad mus nepamirštų klientai. Darbuotojus išleidom į prastovas. Kol kas į ateitį žvelgiam optimistiškai, manau, moterys ekonomiką išgelbės, jos niekada nenustos puoštis“, – optimistine gaidele kalba avalyne ir drabužiais prekiaujančios parduotuvės savininkas A. Vizgirda.
Nors karantino metu gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, santechnikos avarijų išvengti nepavyksta. Jaunučio Bugvilo santechnikos įrangos parduotuvė, įsikūrusi Šakių centre, dėl sugriežtinto karantino visiškai veiklos nevykdė iki sausio 1d. Pasak įmonės savininko, į prastovas išsiuntė šešis savo darbuotojus. Nuo metų pradžios veiklą atnaujino, vienas žmogus priima užsakymus, o prekes žmonės atsiima prekių atsėmimo punkte prie parduotuvės.
„Nelengva priimti užsakymus, jei žmogui reikia klozeto ar vandens maišytuvo, jis turi tikrai žinoti, kokios prekės reikia. Laukiam vasario mėnesio, karantino sušvelninimo, kuomet į parduotuvę bus galima įsileisti 1–2 pirkėjus“, – ateities viltimis dalijosi J. Bugvilas.
Langų, durų gamintojams žiema – ir taip ne sezonas. UAB „Loreksta“ pardavimų vadybininkė patikino, kad veiklos nesustabdė, nuotoliniu būdu priimami vos keli užsakymai ir tai daugiausiai – vidaus darbų.
„Už pernai metus gauta subsidija tikrai tenkino, jos dydis priklausė nuo įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jau galim teikti prašymus gauti subsidijai, tačiau nesuprantu, kodėl apyvartos sumažėjimas bus skaičiuojamas nuo lapkričio 1 d., kuomet dar vyko prekyba“, – kalbėjo „Lorekstos“ pardavimų vadovė Loreta Kiaunienė patikindama, kad verslą kol kas gali išgelbės tik valstybės parama.
Yra žiema, yra žvejų
Žvejyba – taip pat sezoninis verslas. Šakiuose žūklės reikmenimis prekiaujantis Juozas Delnevičius sako, kad jei yra žiema, yra ir žvejų. O prie parduotuvės stovintis masalų aparatas – bene vieninteliai vykstantys pardavimai.
„Buvo šiek tiek ledo, buvo ir žvejų, kurie iš aparato įsigyja daugiausiai uodo trūklio lervų (matilių). Čia ne „Maxima“, kad kiekvieną dieną eitų valgyti pirkti. Žvejyba vyksta sezoniškai. Prasidėjo pustymai, vėl nežvejoja“, – pasakoja J. Delnevičius.
Grožio sektoriaus veikla visiškai paralyžiuota. Kaip gyvena per karantiną turintys verslo liudijimus, kuriems tenka išgyventi iš itin mažos išmokos, kas situaciją pataisytų, teiraujamės Šakiuose įsikūrusio grožio salono „Le Vida“ savininkės Vidos Lenktienės. Anot jos – visi laukia karantino sąlygų atlaisvinimo grožio sektoriui, o dėl reikalavimų – nesibaimina. Pasak V. Lenktienės, jau ir po pavasario karantino vienam klientui turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, vienu metu paslaugas teikė tik vienam žmogui.
„Nemanau, kad grožio paslaugų teikimas yra sritis, kuri nuo karantino nukenčia baisiausiai. Galų gale užsidirbi ir pasidedi tai juodai dienai. Jei ribojimai padeda sustabdyti pandemiją, kodėl gi ne. O ta 257 eurų parama – gauk ir negauk“, – sako V. Lenktienė.
500 verslui – tik grašiai
Tuo metu parduotuvės „Audrė“ savininkas Artūras Varankevičius sako, kad per karantiną sustojus veiklai suskubo atidaryti elektroninę parduotuvę, neslėpė, kad tokiai prekybai reikia daugiau laiko, kiekvienai prekei reikia sukurti gerą reklamą. Šiuo Artūras Varankevičiai atsisako dėvėto verslo ir daugiau prekiauja Turkijoje gaminamais tekstilės gaminiais. Sako, kad per karantiną klientai daugiausiai įsigydavo rankšluosčių, patalynės, vyriškų drabužių ir pan.
Pasak pašnekovo, į prastovas teko išleisti keturis darbuotojus. Teiraujamės, ką mano apie Vyriausybės pagalbos paketą verslui – didžioji dalis paramos bus paskirstyta per subsidijas.
A. Varankevičius įsitikinęs, kad ankstesnės valdžios sprendimai dėl pagalbos priemonių nuo Covid-19 nukentėjusiam verslui buvo žymiai labiau motyvuoti, įmonė gavo 1600 eurų subsidiją ir po pirmojo karantino bangos galėjo atsigauti.
„Pildau paraišką negrąžintinai subsidijai gauti. Subsidijos dydis yra 500 eurų, jos išmokėjimo terminas gali siekti iki 38 darbo dienų. Gavęs tokią pagalbą pagalvoji – juk turi įmonę, verslą, atsakomybę. Dabar šaukė Vyriausybė – tik neatleiskit darbuotojų, mes jums padėsim. Kyla klausimas, kiek Vyriausybė prisideda prie tos pagalbos paramomis, forma ir dydžiu, kad verslininką motyvuotų neatleisti žmonių? Numeta penkis šimtus eurų kaip grašius tam žmogui, kuris sukūrė verslą, 25-erius metus aukoja savo gyvenimą“, – neslepia apmaudo A. Varankevičius ir priduria, kad jo įmonė per metus stovi keturis mėnesius, už tuos neveiklius mėnesius tenka bankui mokėti palūkanas, paskolą.
Pasak pašnekovo, jei sušvelninus karantiną ir pradės parduotuvės dirbti, tai pavasario pavyzdys parodė, kad po karantino žmonės į parduotuves neskuba.
„Mes žinom, po pirmo karantino pusantro mėnesio apyvarta buvo lygi baimės indeksui, žmonės dar bijojo eiti. Tik po kiek laiko žmonės pradėjo išlaisvėti, komunikuoti ir ateidavo į parduotuvę“, – įžvalgomis dalijosi A. Varankevičius stebėdamasis sprendimu, kodėl nebelieka subsidijų prastovoms pasibaigus.
„Šiai dienai svarstau, kiek darbuotojų reikės išleisti į darbą ir kiek palikti prastovose, kad vertėtų atidaryti parduotuves. Jei tik tokia parama iš valstybės, tai kartais pagalvoji, gal net ir jokios tos paramos nereikia...“ – svarstė pašnekovas.
„Mažai klientų sulaukėm. Į elektroninę prekybą persikėlėm todėl, kad būtume matomi, kad mus nepamirštų klientai. Darbuotojus išleidom į prastovas. Kol kas į ateitį žvelgiam optimistiškai, manau, moterys ekonomiką išgelbės, jos niekada nenustos puoštis“, – optimistine gaidele kalba avalyne ir drabužiais prekiaujančios parduotuvės savininkas A. Vizgirda.
Nors karantino metu gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, santechnikos avarijų išvengti nepavyksta. Jaunučio Bugvilo santechnikos įrangos parduotuvė, įsikūrusi Šakių centre, dėl sugriežtinto karantino visiškai veiklos nevykdė iki sausio 1d. Pasak įmonės savininko, į prastovas išsiuntė šešis savo darbuotojus. Nuo metų pradžios veiklą atnaujino, vienas žmogus priima užsakymus, o prekes žmonės atsiima prekių atsėmimo punkte prie parduotuvės.
„Nelengva priimti užsakymus, jei žmogui reikia klozeto ar vandens maišytuvo, jis turi tikrai žinoti, kokios prekės reikia. Laukiam vasario mėnesio, karantino sušvelninimo, kuomet į parduotuvę bus galima įsileisti 1–2 pirkėjus“, – ateities viltimis dalijosi J. Bugvilas.
Langų, durų gamintojams žiema – ir taip ne sezonas. UAB „Loreksta“ pardavimų vadybininkė patikino, kad veiklos nesustabdė, nuotoliniu būdu priimami vos keli užsakymai ir tai daugiausiai – vidaus darbų.
„Už pernai metus gauta subsidija tikrai tenkino, jos dydis priklausė nuo įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jau galim teikti prašymus gauti subsidijai, tačiau nesuprantu, kodėl apyvartos sumažėjimas bus skaičiuojamas nuo lapkričio 1 d., kuomet dar vyko prekyba“, – kalbėjo „Lorekstos“ pardavimų vadovė Loreta Kiaunienė patikindama, kad verslą kol kas gali išgelbės tik valstybės parama.
Yra žiema, yra žvejų
Žvejyba – taip pat sezoninis verslas. Šakiuose žūklės reikmenimis prekiaujantis Juozas Delnevičius sako, kad jei yra žiema, yra ir žvejų. O prie parduotuvės stovintis masalų aparatas – bene vieninteliai vykstantys pardavimai.
„Buvo šiek tiek ledo, buvo ir žvejų, kurie iš aparato įsigyja daugiausiai uodo trūklio lervų (matilių). Čia ne „Maxima“, kad kiekvieną dieną eitų valgyti pirkti. Žvejyba vyksta sezoniškai. Prasidėjo pustymai, vėl nežvejoja“, – pasakoja J. Delnevičius.
Grožio sektoriaus veikla visiškai paralyžiuota. Kaip gyvena per karantiną turintys verslo liudijimus, kuriems tenka išgyventi iš itin mažos išmokos, kas situaciją pataisytų, teiraujamės Šakiuose įsikūrusio grožio salono „Le Vida“ savininkės Vidos Lenktienės. Anot jos – visi laukia karantino sąlygų atlaisvinimo grožio sektoriui, o dėl reikalavimų – nesibaimina. Pasak V. Lenktienės, jau ir po pavasario karantino vienam klientui turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, vienu metu paslaugas teikė tik vienam žmogui.
„Nemanau, kad grožio paslaugų teikimas yra sritis, kuri nuo karantino nukenčia baisiausiai. Galų gale užsidirbi ir pasidedi tai juodai dienai. Jei ribojimai padeda sustabdyti pandemiją, kodėl gi ne. O ta 257 eurų parama – gauk ir negauk“, – sako V. Lenktienė.
500 verslui – tik grašiai
Tuo metu parduotuvės „Audrė“ savininkas Artūras Varankevičius sako, kad per karantiną sustojus veiklai suskubo atidaryti elektroninę parduotuvę, neslėpė, kad tokiai prekybai reikia daugiau laiko, kiekvienai prekei reikia sukurti gerą reklamą. Šiuo Artūras Varankevičiai atsisako dėvėto verslo ir daugiau prekiauja Turkijoje gaminamais tekstilės gaminiais. Sako, kad per karantiną klientai daugiausiai įsigydavo rankšluosčių, patalynės, vyriškų drabužių ir pan.
Pasak pašnekovo, į prastovas teko išleisti keturis darbuotojus. Teiraujamės, ką mano apie Vyriausybės pagalbos paketą verslui – didžioji dalis paramos bus paskirstyta per subsidijas.
A. Varankevičius įsitikinęs, kad ankstesnės valdžios sprendimai dėl pagalbos priemonių nuo Covid-19 nukentėjusiam verslui buvo žymiai labiau motyvuoti, įmonė gavo 1600 eurų subsidiją ir po pirmojo karantino bangos galėjo atsigauti.
„Pildau paraišką negrąžintinai subsidijai gauti. Subsidijos dydis yra 500 eurų, jos išmokėjimo terminas gali siekti iki 38 darbo dienų. Gavęs tokią pagalbą pagalvoji – juk turi įmonę, verslą, atsakomybę. Dabar šaukė Vyriausybė – tik neatleiskit darbuotojų, mes jums padėsim. Kyla klausimas, kiek Vyriausybė prisideda prie tos pagalbos paramomis, forma ir dydžiu, kad verslininką motyvuotų neatleisti žmonių? Numeta penkis šimtus eurų kaip grašius tam žmogui, kuris sukūrė verslą, 25-erius metus aukoja savo gyvenimą“, – neslepia apmaudo A. Varankevičius ir priduria, kad jo įmonė per metus stovi keturis mėnesius, už tuos neveiklius mėnesius tenka bankui mokėti palūkanas, paskolą.
Pasak pašnekovo, jei sušvelninus karantiną ir pradės parduotuvės dirbti, tai pavasario pavyzdys parodė, kad po karantino žmonės į parduotuves neskuba.
„Mes žinom, po pirmo karantino pusantro mėnesio apyvarta buvo lygi baimės indeksui, žmonės dar bijojo eiti. Tik po kiek laiko žmonės pradėjo išlaisvėti, komunikuoti ir ateidavo į parduotuvę“, – įžvalgomis dalijosi A. Varankevičius stebėdamasis sprendimu, kodėl nebelieka subsidijų prastovoms pasibaigus.
„Šiai dienai svarstau, kiek darbuotojų reikės išleisti į darbą ir kiek palikti prastovose, kad vertėtų atidaryti parduotuves. Jei tik tokia parama iš valstybės, tai kartais pagalvoji, gal net ir jokios tos paramos nereikia...“ – svarstė pašnekovas.
Virginijus iš Branduoliškių:
