Į verslą kraštietę atvedė sena svajonė ir tvaresnio gyvenimo poreikis

cerneckiene super skonis
Vos prieš mėnesį veiklą pradėjusi verslininkė Dalija Černeckienė darbuojasi visu pajėgumu, džiaugiasi užsakymų gausa, o „Super skonio“ lentynose jau spėjo nugulti pirkėjų laukiantys liofilizuotų gėrybių maišeliai. D. Pavalkio nuotr.


Praėjusių metų pabaigoje maisto produktų liofilizavimo verslą įkūrusi kraštietė Dalija Černeckienė spinduliuoja džiaugsmu – Briedžių kaime duris atvėręs „Super skonis“ realizavo dešimtmetį puoselėtą moters svajonę. Ilgus metus Siesartėnų mokykloje dirbusios mokytojos gyvenimą aukštyn kojomis apvertė prasidėjęs reorganizacijos procesas, tačiau, anot pašnekovės, užsivėrus durims, Dievas atidarė langą – nemalonios aplinkybės tik paskatino žengti pirmyn – sukurti išsvajotą verslą.

Pasak D. Černeckienės, liofilizavimo technologija yra rimtas žingsnis tvaresnio ir sveikesnio gyvenimo link. Dideliame šaltyje išdžiovintas maistas išsaugo beveik visas vertingas medžiagas, iš jo pašalinama tik drėgmė, todėl apdoroti produktai tampa bene 10 kartų lengvesni. Šiuo metodu konservuojamos gėrybės išlaiko savo pirminę formą, skonį ir kvapą, o vartoti jas galima net 20 metų. Verslininkės teigimu, liofilizuoti įmanoma kone visus produktus – į „Super skonį“ žmonės gali atvežti vaisius, daržoves, uogas, grybus – džiovinimui šaltyje nepasiduoda tik medus. Tiesa, čia klientai gali įsigyti ir jau liofilizuotos, moters sode užaugintos produkcijos.

Lietuvoje sparčiai populiarėjanti technologija toli gražu nėra naujiena – Dalija su ja susipažino prieš 10 metų tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto surengtame pristatyme. Moteris iš karto susižavėjo inovacijos veikimo principu ir liofilizuotų produktų skoniu – nuo to laiko kraštietės neapleido mintys apie savo verslo įkūrimą. Tačiau verslo pradžia reikalauja didelių investicijų, sunku buvo atsisakyti ir darbo mokykloje, todėl ši idėja liko tik svajonė. Visgi kartais gyvenimas ima ir pats viską pakreipia reikiama linkme.

„Reorganizacija palietė Siesartėnų mokyklėlę, kurioje dirbau direktoriaus pavaduotoja ir biologijos mokytoja. Aiškiai buvo matyti, kad nieko gero nebus, todėl nuotolinio mokymo metu gimė mintis, kad reikia rašyti projektą finansavimui gauti. 2020 metų rugsėjį išėjau iš darbo mokykloje, tuomet kamavo įvairios mintys, galvojau, ar tik nebūsiu įklimpusi. Bet šito labai norėjau, tas maistas atrodė toks ekologiškas, tvarus, be to, gavau palaikymą iš šeimos, giminės, kaimynų“, – pasakoja pašnekovė.

Turėdama projektų rašymo patirties, Briedžių bendruomenės centrui pirmininkaujanti D. Černeckienė be didelių sunkumų gavo Žemės ūkio ministerijos skiriamą paramą verslo kaimo vietovėje pradžiai. Atnaujintame ūkiniame pastate buvo įkurtas jaukus, nedidelis cechas, kuriame kone be pertraukų dirba du liofilizatoriai. Į naująjį verslą entuziastingai įsitraukė visa šeima, net patys mažiausieji. Moters anūkai mielai eksperimentuoja liofilizuodami ledus, jogurtus ir kitus smaližių mėgstamus produktus.

Gruodžio pabaigoje veiklą pradėjusi verslininkė džiaugiasi sėkmingu startu. Pasak pašnekovės, klientų netrūksta net ir žiemos metu – dažniausiai žmonės džiovinimui atneša rūsyje saugomų obuolių, burokėlių, morkų. Savo produktus atvežę klientai sumoka tik už paslaugą, o tai leidžia sutaupyti nemažą sumą pinigų, mat įprastose parduotuvėse liofilizuoti produktai būna labai brangūs, prieinami ne kiekvienam. Moteris juokauja, kad, prasidėjus vaisių ir uogų sezonui, gali tekti sudarinėti eiles, nes džiovinimas užtrunka ganėtinai ilgai – vidutiniškai 40 valandų.

Svarstydama apie ateitį, Dalija įžvelgia puikią galimybę bendradarbiauti su vaisius bei daržoves auginančiais rajono ūkininkais. Prekinę išvaizdą praradusios arba neparduotos gėrybės dažniausiai būna išmetamos, o liofilizacija šių nuostolių leistų išvengti – šaltyje džiovintus produktus arba jų miltelius ūkininkai galėtų pardavinėti ištisus metus. Pasak moters, veiklos ir asortimento plėtros idėjų apstu, juk apie šį verslą ji svajojo 10 metų. Tačiau griebtis rimtesnių planų dar anksti – dabar reikia mėgautis sėkminga pradžia ir žiūrėti, kas bus toliau.

Agnė Kereišiūtė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kas lemia žemą rajono poziciją švietimo srityje?

klausimelis 05 21Edvinas iš Šakių:

Manau, mokiniai yra per mažai motyvuoti mokytis. Aš, pavyzdžiui, baigiau aštuonias klases, buvo kitokie laikai, bet siekiau, stengiausi mokytis. Ir toliau mokiausi, baigiau technikumą. Sūnus baigė universitetą, anūkai dar maži. Kaimo vaikai mokosi ne prasčiau. Netgi labiau pasiekia aukštų pasiekimų. 

klausimelis 05 21 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Manau, ir tėvai turėtų labiau rūpintis vaikų mokslais. Bet yra ir pačių mokinių be motyvacijos. Mačiau – stovi prie Darbo biržos du mokiniai, o ne pamokose. Savo laiku siekiau mokytis, nebuvo jokia kančia eiti į mokyklą. Baigiau devynias klases, vėliau įsidarbinau. Girdėjau – Griškabūdyje mokytojų trūksta. Netiesa, kad kaimo vaikai prasčiau mokosi, mūsų kaime vienoje šeimynoje augantys vaikai labai aukštų rezultatų yra pasiekę.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.