Gegužės 27 d. vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) XXXVIII rinkiminiame susirinkime ne tik atnaujinta prezidiumo sudėtis, bet išsakytas susirūpinimas žemės ūkio politika, skriejo kritika žemės ūkio ministrui bei institucijoms.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija suvažiavime išsirinko naują vadovą. Juo tapo prieš tai direktoriaus pavaduotoju dirbęs Eimantas Pranauskas. Iki tol LŽŪBA vadovas buvo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis, kuris patvirtintas viceprezidentu. Asociacijos generalinio direktoriaus pareigas ir toliau eis Jonas Sviderskis.

Kaip suvažiavimo pradžioje kalbėjo kadenciją baigiantis P. Puskunigis, Asociacija niekada niekam nepataikavo, vengė politikavimo. O pagrindinis jos tikslas – stengtis sudaryti ūkiams tinkamą aplinką ne tik išgyventi rinkos sąlygomis, bet ir plėtoti gamybą taikant inovatyvias technologijas, išlikti konkurencingiems. Pasak P. Puskunigio, pastarieji metai buvo sunkūs ne tik dėl pasaulinės pandemijos, bet ir dėl į aukštumas pakilusių trąšų, energetinių išteklių, kuro kainų, karo. Jis pasigedo apskritai didesnio valstybės vadovų dėmesio žemės ūkio sektoriui, aprūpinimui maistu.

Apžvelgdamas žemės ūkio bendrovių rodiklius,  P. Puskunigis išskyrė didėjantį primilžį iš vienos karvės, kad tai pasiekta pasitelkiant mokslą, naujas technologijas. LŽŪBA duomenimis, žemės ūkio įmonių indėlis į šalies žemės ūkio iždą jau kurį laiką praktiškai nekinta. Bendrovės dirba 13,6 proc. visos šalies žemės ir sukuria 19 proc. augalininkystės ir 48,3 proc. gyvulininkystės produktų nuo viso šalies žemės ūkio. Vidutinis bendrovės dydis – 949 ha.

„Žemės ūkio įmonės sumoka VMI ir „Sodrai“ 142 mln. eurų mokesčių, o kiti žemės ūkio subjektai – 157 mln. eurų. Turint mintyje, kad dirbame tik 13,6 proc. žemės, skirtumas didelis“, – vardijo P. Puskunigis.

Pasisakymuose buvo išsakyta ir kritika žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kad šis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, neįsigilina į žemės ūkio problemas.

Suvažiavime LŽŪBA nariai priėmė ir rezoliuciją, kuria atkreipiamas dėmesys į išaugusius gamybos kaštus, raginama spęsti įsisenėjusias problemas, o priimant svarbius sprendimus – remtis žemės ūkio mokslo rekomendacijomis, atlikti poveikio analizes. Atkreipiamas dėmesys ir į toliau augantį atotrūkį tarp centro ir periferijos, sumenkintą savivaldybių žemės ūkio skyrių veiklą. Tikimasi, kad Seime nebus „buldozeriu stumiamų“, žemdirbiams pragaištingų įstatymų. Taip pat išsakytas pritarimas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime priimtai rezoliucijai, kuria prašoma pripažinti žemės ūkį strategine ūkio šaka, prašoma PVM lengvatos maisto produktams, nedidinti esamų ir netaikyti naujų mokesčių, sugriežtinti NMA paraiškų vertinimo kontrolę.

„Draugo“ inf.