Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo projektą „Žemės ūkis“, kurio metu daugiau dėmesio skiria stambiųjų ūkininkų sumokamiems mokesčiams, aiškinasi dažniausiai pasitaikančius mokesčių įstatymų pažeidimus.

Nuotr. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu įgyvendina projektą „Žemės ūkis“. Buvo atrinkta 30 rizikingiausių stambiųjų ūkininkų ūkių, tarp kurių vienas iš Šakių rajono.   

Kaip žinia, ūkininkai yra viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų grupių Lietuvoje – jie sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų. Šiuo metu ūkininkų ir ūkininkų partnerių Lietuvoje priskaičiuojama 114,5 tūkst. Pernai ūkininkai sumokėjo apie 65 mln. litų mokesčių, tai sudaro tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Danguolė Ona Kučinskienė informavo, kad detalesnei analizei buvo pasirinkti Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ūkininkų ūkiai, nes jie valdo trečdalį visos šalies dirbamos ūkinės žemės. Tarp 4692 šalies stambiųjų ūkininkų (kurių žemės valdos ekonominis dydis viršija 14 Europinio dydžio vienetų (toliau – EDV*), beveik pusė (48,9 proc.) yra minėtų apskričių gyventojai. Be abejo, nebus pamiršti ir kitų apskričių ūkininkai.

 
Galimi pažeidimai

Atlikta ūkininkų 2006 - 2010 metų veiklos rodiklių analizė parodė, kad mokesčiai galimai nesumokami ūkininkams nuomojantis žemę. Pradiniais skaičiavimais, bendras išnuomotos žemės plotas šalyje sudaro apie 1 mln. hektarų. „Įvertinus vidutines žemės nuomos kainas manome, kad gyventojai už žemės ūkio paskirties žemės nuomą pernai galėjo gauti per 100 mln. litų pajamų, nuo kurių į biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. litų mokesčių. Ūkininkai neva veltui (panaudos pagrindais) naudojasi kitiems gyventojams priklausančia žeme, tačiau realiai šią žemę nuomojasi ir jos savininkams moka nuompinigius. Tokie sandoriai nuslepiami vengiant mokesčių, kuriuos privalu mokėti gavus pajamų už žemės nuomą“,- informavo viršininkė D. O. Kučinskienė.

Kita pastebėta problema – galimas pajamų slėpimas teikiant žemės ūkio paslaugas. Pagal Traktorių registro duomenis, tik apie 35 proc. stambiųjų ūkių (virš 30 ha) turi savo javų kombainus, o likusieji 65 proc. ūkių javų derliai nuo 585 tūkst. ha ploto nuimami skolinta ar išsinuomota technika. Bendra paslaugų vertė už javų derliaus nuėmimą metams yra apie 108 mln. litų. Manoma, kad čia taip pat gali būti apskaitomos ne visos pajamos už šias paslaugas.

Marijampolės mokesčių inspekcija teigia, kad ūkiuose dalis asmenų įdarbinama nelegaliai. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje nustatytas atvejis, kai 500 ha dydžio ūkyje, turinčiame ištisą žemės ūkio technikos parką, tedirba tik vienas darbuotojas – pats ūkio savininkas. Be to, pastebėta tendencija, kad net ir darbingiausiu rugsėjo mėnesio laikotarpiu iš ūkininkų ūkiuose dirbančių asmenų net apie 10 proc. buvo neapmokamose atostogose, kai tuo tarpu žemės ūkio bendrovėse šis skaičius sudaro 3,6 proc. Pasak viršininkės D. O. Kučinskienės, tai leidžia manyti, kad iš tiesų darbuotojai dirba, tačiau įforminus nemokamas atostogas bandoma išvengti mokesčių. Be to, ūkininkų ūkiuose galimi piktnaudžiavimo žymėtais degalais atvejai, kai šie degalai naudojami ne pagal paskirtį, tai yra ne žemės ūkio reikmėms, tačiau degalais „atsiskaitoma“ su kitais asmenimis už nuomojamą žemę ar teikiamas paslaugas.

Mokesčių inspekcijos specialistai rugsėjo viduryje atrinko 30 rizikingiausių minėtų trijų apskričių stambiųjų ūkininkų ūkių, kurių atžvilgiu šį mėnesį bus pradėti mokestiniai tyrimai. Tarp 30 atrinktųjų – 13 Marijampolės apskrities ūkininkų, iš jų vienas Šakių rajono ūkininkas.

Projektą „Žemės ūkis“ numatoma baigti ateinančių metų pradžioje.