Šiuo metu šalyje atidžiai stebima situacija dėl atrajojantiems gyvūnams  pavojingos mėlynojo liežuvio ligos (MLL) ir vykdoma šios ligos stebėsena. Pastaraisiais metais mėlynojo liežuvio liga plačiai išplito visoje Europoje, - Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžioji Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje.  Kyla reali grėsmė, jog liga gali pasiekti ir Lietuvą.

 

 

 

„Šiuo metu mūsų tarnybą labiausiai domina pasienio teritorija,- Slavikų, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos. Duomenų iš Kaliningrado srities apie padėtį šios ligos atžvilgiu, deja, neturime,“ - informavo laikinai einantis Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas Alfonsas Kasiliauskas.

Mėlynojo liežuvio ligą sukelia vabzdžių platinamas virusas. Virusas paprastai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus –  avis, galvijus, ožkas ir elnius, kupranugarius bei lamas. Sunkiausia šio ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Mėlynojo liežuvio liga tarp gyvulių neplinta. Virusą platina Culicoides genties uodai. Tačiau ši liga gali plisti ir vykstant prekybai – užkrėsti mašalai gali patekti oro keliu, būti pernešami su transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos vabzdžių rūšys, kurios prisitaikę ir veisiasi ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje. Mėlynojo liežuvio liga žmonėms yra tikrai nepavojinga“,- sakė veterinarijos vyriausiasis gydytojas – inspektorius Algimantas Samajauskas.

Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai gali sukelti nemenkų ekonominių nuostolių ūkiams dėl gyvulių gaišimo, sumažėjusio produktyvumo ir judėjimo apribojimų. Sergantys gyvuliai būna neproduktyvūs, gali nugaišti. Be to, šaliai, kurioje užfiksuojamas mėlynojo liežuvio ligos protrūkis, taikomi apribojimai išvežti gyvulius į trečiąsias šalis.

Paprastai galvijai užsikrečia dažniau, palyginus su avimis, nes mašalams paprasčiau įgelti į gausiu kailiu nepadengtą odą. Dalis užsikrėtusių gyvulių krenta, tačiau avių mirtingumas yra didesnis negu galvijų. Dažniausiai gaišta apie 10–30 proc. bandos gyvulių, kai kuriais atvejais mirtingumas gali siekti iki 70 proc. ar net daugiau. Pavyzdžiui,  2006–2007 m. Belgijoje nugaišo12 proc. užsikrėtusių avių.

Gyvuliams  pirmiausia pakyla kūno temperatūra, padidėja seilėtekis ir ašarojimas. Gyvuliai tampa apatiški, sunkiai nuryja pašarus, neėda, pasirodo vandeningos išskyros iš nosies, dažniau laižosi, šlubuoja, ištinsta tešmuo, speniai, makštis, ant jų gali atsirasti kraujosruvų. Vėliau ištinsta galva ir kaklas (edema), atsiranda opelių burnoje, ant snukio, išsivysto apynagės uždegimas (gyvuliai šlubuoja), pažeidžiami kiti vidaus organai ir raumenys. Europoje MLL sergančių avių klinikiniai požymiai: karščiavimas, seilėtekis, apatiškumas, sutrikęs rijimas, šlubavimas, kraujo perpildytos kraujagyslės, edemos galvos srityje, opos burnos gleivinėje, išskyros iš nosies, išdžiūvusios išskyros ant nosies. Mėlynas liežuvis – realus klinikinis simptomas.

Šiuo metu rajone nuo gegužės iki spalio mėnesio pabaigos vykdoma vabzdžių stebėsena, kurios metu specialia gaudykle gaudomi vabzdžiai ir jų mėginiai tiriami dėl mėlynojo liežuvio ligos. „Keturi mėginiai jau paimti iš Lukšių seniūnijos, Kerų kaimo gyvulių laikytojo ūkio. Vabzdžių gaudyklė ūkyje kabinama du kartus per  mėnesį. Šie tyrimai vykdomi siekiant išsiaiškinti, ar vabzdžiai nėra šios ligos pernešėjai,“- sakė vyriausiasis veterinarijos gydytojas –inspektorius A. Samajauskas. Šiuo metu jau gauti trijų tyrimų atsakymai - teigiamų atvejų nenustatyta. Visgi, būti budriems verta, nes šią ligą platinantys mašalai valstybių sienų ribų nepaiso. Gyvulių augintojai turėtų stengtis neįsivežti galvijų, avių ar ožkų iš mėlynojo liežuvio ligos apimtų teritorijų.

Vienintelis efektyvus būdas- vakcinacija ir sergančių, užsikrėtusių gyvūnų naikinimas. Jau yra sukurta veiksminga vakcina ( ligos protrūkiai atskirose Europos valstybėse fiksuojami tik nuo 1998 metų). Šalyse, kur jau pasireiškė ši pavojinga liga, siekiant užkirsti ligos plitimą, nustatomos 100 km apsaugos ir 50 km priežiūros zonos. Šiose zonose galioja griežti gyvulių transportavimo apribojimai, naudojamos biosaugos priemonės. Nuo 2008 metų numatyta finansinė pagalba kompensuoti išlaidas, susijusias su vakcinavimu. Kol kas gyvuliai vakcinuojami tik tose ES valstybėse, kuriose ši liga buvo nustatyta.

Laikinai einantis Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas Alfonsas Kasiliauskas atkreipia dėmesį į tai, kad rajono galvijų augintojai būtų budrūs ir atidūs, stebėtų savo gyvulius, jų elgseną, o pastebėję pirmuosius mėlynojo liežuvio ligos simptomus, kreiptųsi į aptarnaujantį veterinarijos gydytoją ar į Šakių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą tel.: 8-345-51448,8-345-51257.