Veiklos modernizavimas ir produkcijos kokybė - pagrindinis modernios įmonės tikslas

idavangVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lekėčių seniūnijos, Sirvydų kaime nuo 2007 metų veikia moderni danų kapitalo kiaulininkystės įmonė „Idavang“ (buvusi „Saerimmer“). Kiaulininkystės kompleksas sudarytas iš septyniolikos modernių kiaulių fermų. Vienu metu komplekse auginama daugiau nei 31 tūkst. kiaulių. Iš viso Lietuvoje „Idavang“ valdo 11 kiaulininkystės fermų, kuriose per metus užaugina apie  350 tūkst. bekonų (iš viso įdarbinta daugiau nei 420 žmonių). Lekėčiuose  veikianti įmonė yra vienas iš didžiausių kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje.
 
Nuotr. „Idavang“ Aplinkosaugos ir aptarnavimo skyrių vadovas T. Palubinskas pabrėžė, kad įmonė ypatingą dėmesį skiria aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui.
 
Aplinkos taršą sumažins naujos dengto tipo lagūnos
 
Pastaraisiais metais itin dideles investicijas „Idavang“ įmonė skyrė aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti. Pernai Lekėčiuose įmonė savo lėšomis įrengė lagūnų tipo du po 20 tūkst. kubinių metrų ir vieną 15 tūkst. kubinių metrų talpos srutų rezervuarus bei 1500 kv.m. mėšlo kompostavimo aikštelę.  Kaip pastebi „Idavang“ įmonių grupės Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Leonavičius, tokiu būdu bendrovė įvykdė vietos bendruomenei, Šakių rajono savivaldybei bei Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui duotus pažadus. Dabar ūkyje srutos yra tvarkomos pagal 2014 metais įsigaliojusius naujausius Europos Sąjungos reikalavimus. Tokios lagūnos apsaugo aplinką ir gruntinius vandenis nuo taršos. Lagūnų viršus uždengtas plėvele, todėl šios lagūnos net iki 90 proc. sumažina amoniako patekimą į aplinką. Kadangi lietaus vandens patekimas į rezervuarus yra apribotas, išsaugoma geresnė tręšimui naudojamų medžiagų kokybė. Srutos iš lagūnų į laukus keliauja specialiomis trasomis. Jos išlaistomos laukuose, naudojant specialius „Pioneer” kombainus. Sandariomis laistymo žarnomis galima pasiekti net iki 10 km nuo fermos nutolusius ūkininkų laukus. Ateityje kiaulininkystės ūkio Lekėčiuose plėsti nežadama, o visos planuojamos investicijos bus nukreiptos į veiklos efektyvinimą. Beje, preliminarios 2013 metų grupės „Idavang“ pajamos siekė 211.553 mln. litų, o Lekėčių padalinio – 27.002 mln. litų.
 
Pirmenybė teikiama modernioms ir ekologiškoms technologijoms

Lekėčiuose visos fermos ir administracinės patalpos yra apšildomos viena draugiškiausių aplinkai technologijų – šiaudų katiline. Šiaudus katilinės kūrenimui įmonė gauna iš vietinių ūkininkų. Laistydami laukus iš fermos gaunamomis trąšomis, vietiniai ūkininkai sutaupo daugiau nei pusę tūkstančio litų vienam hektarui, kuriuos būtų išleidę mineralinėms trąšoms. „Vyksta savotiški barteriniai mainai,- mes ūkininkams patręšiame srutomis laukus, o iš jų gauname šiaudų,“- pasakojo „Idavang“ Aplinkosaugos ir aptarnavimo skyrių vadovas Tadas Palubinskas. Sezono metu sukūrenama  iki 3 tūkst. šiaudų rulonų. Modernizuotose kiaulių fermose įrengtos automatizuotos šėrimo ir girdymo linijos. Automatizuota, kompiuteriu reguliuojama šėrimo sistema leidžia automatiškai paruošti skirtingus pašarus, tinkamus skirtingo amžiaus kiaulėms. Automatinė sistema taip pat nustato ir prižiūri šėrimo sistemos veiklą. Įmonė turi savo laboratoriją, pašarų gamybos cechą. Ypatingas dėmesys skiriamas pašarų gamybos kokybei ir kontrolei. Fermos aprūpintos moderniu mėšlo frakcionavimo įrenginiu, kuris mechaniškai atskiria kietą mėšlo dalį, toliau laikomą mėšlo saugojimo aikštelėje, ir srutas, kurios požeminėmis trasomis suteka į lagūnas. Visas mėšlas sunaudojamas kaip trąša.

Jau šiais metais planuojama modernizuoti malūno įrangą, baigti statyti buitinių nuotekų valyklą bei pradėti statyti biodujų jėgainę. „Gerai bus tai, kad, jėgainės darbui panaudojant srutas, sumažės apie 70 proc. srutų kvapo. Tuomet tręšiant laukus, pašalinio kvapo praktiškai neliks, nebus ir aplinkinių gyventojų nepasitenkinimo dėl tręšiamų laukų“,- sakė T.Palubinskas, pabrėždamas, kad ir šiuo metu nusiskundimų dėl nemalonaus kvapo iš aplinkinių gyventojų nėra.

Perdirbėjams parduodamos tik „liesos kiaulės“

Kaip teigia įmonės vadovai, pagrindinis įmonės prioritetas yra kokybė, todėl auginamos daniškų veislių (jorkšyrų, landrasų ir diurokų) kiaulės, pasižyminčios puikiomis genetinėmis savybėmis ir sveikata. Kiaulės paprastai yra auginamos pusmetį ir penimos iki 105-115 kg svorio,- toks mėsinių kiaulių standartas. Taip pat parduodami ir maži paršeliai,- apie 2 mėnesių amžiaus, sveriantys maždaug 30 kg. Apie 60 proc. savo produkcijos lekėtiškiai realizuoja Lietuvoje, o apie 40 proc. - eksportuoja į užsienio šalis, daugiausia  į Lenkiją. „Mūsų klientai yra didžiausi Lietuvos mėsos perdirbėjai, tokie kaip „Utenos mėsa”, „Krekenavos mėsa”, „Agrovet”, „Leketai“ bei kitos skerdyklos. Jei šakiečiai mėgsta ir perka šių įmonių produkciją, tuomet greičiausiai valgo ir savo krašte užaugintą kiaulieną“,- pastebi T. Palubinskas. Moderniose fermose  kaulės auginamos puikiomis sąlygomis,- čia ne tik įrengta nauja ventiliacijos sistema, bet ir pasirūpinta, kad kiaulės turėtų specialių „žaislų“ ir gerai jaustųsi. Dar nepraėjus kiaulių maro grėsmei, įmonėje itin sugriežtinti fermų saugumo reikalavimai.
 
Džiaugiasi patikimu darbuotojų kolektyvu

„Per savo veiklos metus nesame pastatę nė vienos naujos fermos – kompaniją plėtėme įsigydami senas, apleistas tarybines fermas arba jau veikiančius kiaulių kompleksus. Kadangi Lekėčiuose ferma jau buvo pastatyta anksčiau ir joje dirbo patyrusių darbuotojų komanda, nusipirkome būtent šią, jau veikiančią įmonę“,- apie darbų pradžią Šakių rajone kalbėjo „Idavang“ generalinis direktorius S. Leonavičius. Anot jo, toks pat kiaulių skaičius buvo laikomas ir buvusioje Lekėčių kiaulininkystės įmonėje, kuriai vadovavo lekėtiškis Arūnas Matusevičius.

Šiuo metu Lekėčiuose veikiančioje įmonėje dirba 55 darbuotojai. Didžioji jų dalis  – ilgamečiai darbuotojai, ūkyje dirbantys daugiau nei 10 metų. Lekėčių komplekso fermų vedėju šiuo metu dirba Aurelijus Mikelėnas. „Idavang“ įmonės administracija įsikūrusi Vilniuje. Kaip sakė T.Palubinskas, kolektyvas darnus, darbuotojų kaita labai nedidelė. Įmonės vadovai stengiasi darbuotojams sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas. Visi aprūpinami darbiniais rūbais ir darbo priemonėmis, vietoje organizuojamas nemokamas maitinimas. Daugiausia įdarbinta lekėtiškių, tačiau atvažiuoja į darbą žmonės ir iš Šakių bei kitų rajonų.  „Mūsų darbuotojai aktyviai dalyvauja įmonės gyvenime: siūlo idėjas veiklos tobulinimui, mokosi ir tobulina įgūdžius įvairiuose kursuose, dalyvauja ne tik įmonės organizuojamose, bet ir viešose iniciatyvose, tokiose kaip kasmetinė akcija „Darom“, -“ sakė Aplinkosaugos ir aptarnavimo skyrių vadovas T.Palubinskas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kas lemia žemą rajono poziciją švietimo srityje?

klausimelis 05 21Edvinas iš Šakių:

Manau, mokiniai yra per mažai motyvuoti mokytis. Aš, pavyzdžiui, baigiau aštuonias klases, buvo kitokie laikai, bet siekiau, stengiausi mokytis. Ir toliau mokiausi, baigiau technikumą. Sūnus baigė universitetą, anūkai dar maži. Kaimo vaikai mokosi ne prasčiau. Netgi labiau pasiekia aukštų pasiekimų. 

klausimelis 05 21 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Manau, ir tėvai turėtų labiau rūpintis vaikų mokslais. Bet yra ir pačių mokinių be motyvacijos. Mačiau – stovi prie Darbo biržos du mokiniai, o ne pamokose. Savo laiku siekiau mokytis, nebuvo jokia kančia eiti į mokyklą. Baigiau devynias klases, vėliau įsidarbinau. Girdėjau – Griškabūdyje mokytojų trūksta. Netiesa, kad kaimo vaikai prasčiau mokosi, mūsų kaime vienoje šeimynoje augantys vaikai labai aukštų rezultatų yra pasiekę.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.