„Pynės“ šokėjai – konkurso „Šoka Lietuva“ nugalėtojai

pyne sokejaiBalandžio 18 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko pirmasis vaikų liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva“, kuriame sėkmingai pasirodė ir Šakių „Varpo“ mokyklos jaunių liaudiškų šokių grupė „Pynė“. Komisija buvo solidari – vienbalsiu nutarimu jaunių grupės nugalėtojais paskelbė šakiečius.
 
Į konkursą „Šoka Lietuva“ suvažiavo dalyviai  iš skirtingų šalies miestų ir miestelių. Nugalėjo visi, tačiau iš kiekvienos grupės buvo išrinkti laureatai – labiausiai išsiskyrę kolektyvai savo amžiaus grupėse. Nors šakiečiams konkurse ir buvo lemta pasirodyti paskutiniesiems, tačiau šokius „Rolenderį“ ir „Kauškutį“ jie atliko be priekaištų. Pasak šokėjų, kad ir kaip atsakingai jie ruošėsi šiam konkursui, tačiau prizinės vietos nesitikėjo. Mat čia suvažiavo geriausi iš geriausiųjų.  

Garbinga komisija, kurią sudarė Vilniaus edukologijos universiteto  docentė,  meninio ugdymo katedros vedėja, pasaulio lietuvių dainų šventės Šokių dienos scenarijaus autorė ir meno vadovė Laimutė Kisielienė, Lietuvos liaudies kultūros centro choreografijos skyriaus vyr. specialistė Snieguolė Einikytė, „Lietuvos“ ansamblio meno vadovas Giedrius Svilainis ir kiti baletmeisteriai bei choreografai, vienbalsiai „Pynės“ šokėjus pripažino grupės nugalėtojais. Jie buvo apdovanoti Kvietimais į artimiausią „Lietuvos“ ansamblio pasirodymą, Kauno ledo arenos bilietais, vertingomis knygomis, diskais ir vaizdine medžiaga.

Po apdovanojimų šakiečiai turėjo galimybę šokti kartu su „Lietuvos“ ansambliu. Juos sužavėjo ir pritrenkė šio kolektyvo meistriškumas. Pasak „Pynės“ šokėjo Liudo, „kad „Lietuvos“ ansamblio šokėjai gerai šoka aš žinojau, bet kad jie šoka taip fantastiškai, pamačiau tik šiandien“.

Dalyvavimas šiame konkurse buvo neįkainojamas. Šakiečiai pasisėmė patirties ir įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.