Apie projektą pasakodama autorė minėjo, kad jos dukra, prieš 4-erius metus gimdama Oninių rytą, tokiu būdu pati išsirinko šį nepaprastai stiprų ir ypatingą vardą – Ona. O juk kiekvienai pelėdai, kaip teigė I. Raudonikytė, savas vaikas yra pats gražiausias.
Autorės močiutė kartu su geneologais ir kitais mokslininkais padėjo dailininkei atlikti visą mokslinį darbą, o tada jau pati I. Raudonikytė ėmėsi meninės šio projekto dalies, iš viso nutapė 11 paveikslų. Menininkę nustebino tai, jog anksčiau tiesiog fatališkai buvo siekiama turėti šeimoje ar giminėje dukrų, pavadintų Onos vardu. Tiek menininkės tėvo giminės linijoje, tiek jos vyro mamos linijoje rasta atvejų, kada net keliems vaikams vienoje šeimoje buvo suteikiamas tas pats Onos vardas. Anksčiau gana dažnaivaikai mirdavo maži, tai po Onos mirties šeimoje kitam gimusiam vaikui vėl buvo duodamas Onos vardas. Parodoje yra šių Onų portretai. Betyrinėdama istorinius archyvus menininkė sužinojo, kad XVII a. prie jos bajoriškos Giedraičių šeimos ir Vidiškių dvarą valdžiusios Kaminskių giminės prisijungė Ona Kaminskaitė ir tapo Giedraitiene. I. Raudonikytė nutapė ir šią bajoriškos kilmės Oną, tačiau tai darė neturėdama jos nuotraukos, intuityviai, perskaičiusi archyvus ir nagrinėdama kitų giminaičių nuotraukas. Beje, šios kilmingos damos paveiksle puikuojasi ir Giedraičių bei Kaminskių šeimų herbai.
„Draugo“ inf.