Lapkričio 25 d. Šakių rajone vyko renginiai, skirti paminėti iškilaus Lietuvos valstybės kūrėjo, Valstybės Tarybos pirmininko, Teisingumo ministro, I ir II Seimo nario, teisininko, visuomenininko, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininko, lietuviškos spaudos leidėjo Stasio Šilingo 130-osioms gimimo metinėms.

Ilguvos šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, vėliau vyko pagerbimas Ilguvos kapinėse, dalyvaujant Suvalkijos rinktinės šauliams, vakarop visi rinkosi į Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotą minėjimą. Jame dalyvavo du Stasio Šilingo vaikaičiai su žmonomis – Saulius Kubilius iš Romos ir Linas Kubilius iš Australijos, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas,  Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Rauktys, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas bei kultūros istorikas, straipsnių apie S. Šilingą autorius Albinas Vaičiūnas, šaulių rinktinės nariai, būrys artimųjų ir kitų svečių.

Skambant Mamų ir dukrų kvarteto atliekamoms dainoms, pristatyti svarbiausi S.Šilingo biografijos momentai, prisiminti jo nuopelnai Lietuvai. Šakių dramos studijos vaikinai perskaitė devynis dėsnius, skirtus Lietuvai, kurie buvo užrašyti Stasio Šilingo testamente.

Pranešimą minėjime skaitęs A. Vidžiūnas sugrąžino klausytojus į XIX a. pab. istorinius įvykius: „Lietuvių tauta turėjo atsigauti neturėdama nei sostinės, nei sienų, nei valstybinės kalbos, nei gramatikos, nei įstatymų.“ Pranešėjas priminė S. Šilingo pastangas kurti valstybę – „juk valstybė neatsirado vasario 16 d.“

Šakių apylinkės teismo teisėjas Artūras Rauktys atkreipė dėmesį į S. Šilingo parengtą 1933 m. Teismų santvarkos įstatymą, remiantis juo priimtas 1992 metų Teismų įstatymas: yra išsaugota S. Šilingo sukurta keturių teismų pakopų sistema – apylinkės, apygardos, apeliacinis ir Aukščiausiasis teismas.

Minėjime kalbėjęs Albinas Vaičiūnas pabrėžė, kad „ilgus dešimtmečius cenzūra draudė minėti S. Šilingo vardą, nes jis buvo liaudies priešas“. Būtent A. Vaičiūnas buvo vienas pirmųjų, pradėjęs garsiai kalbėti apie S. Šilingą. Pirmąkart jo biografiją išspausdino knygoje „Kriūkų krašto žmonės“.

Albinas Vaičiūnas S. Šilingą vadina Šakių krašto žmogumi. 1925 m. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiuje jis nusipirko Ilguvos dvaro Misiūnų palivarko trobesius ir žemės sklypą šalia Nemuno. Anot A.Vaičiūno, yra išlikę žmonių, kurie jį mena – atplaukdavo garlaiviu į savo sodybą, vaikščiodavo po Misiūnus, eidavo sekmadieniais į bažnyčią. Misiūnuose jis dažnai vasarodavo su žmona Emilija bei dukromis Laima, Daiva, Saulene, Raminta, Rusne, Audrone, Vingra, Galinda. Čia gyveno iki ištrėmimo į Sibirą.

Vykdant priešmirtinį S.Šilingo norą – būti palaidotam ant Nemuno kranto – 1999 m. rugpjūčio 27 d. jo palaikai iš Kelmės perlaidoti Ilguvos kapinėse kartu su iš Sibiro parvežtais žmonos ir dukters palaikais. Šiandien Albinas Vaičiūnas norėtų, kad S. Šilingo vardas būtų labiau populiarinamas Lietuvoje: „Tai vienas didžiausių mūsų patriarchų. Antrasis po Jono Basanavičiaus.“

Atvykę į renginius du S.Šilingo vaikaičiai su žmonomis aplankė senelių ir kitų artimųjų kapus (čia palaidota teta Laima Šilingaitė su vyru Mykolu Vansausku), dalyvavo įvairiuose renginiuose, skirtuose jų seneliui atminti. Kalbėjęs Rusnės Šilingaitės sūnus Saulius Kubilius pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra minimos jo senelio 130-osios gimimo metinės, nes 100-mečio Lietuvoje nebuvo galima minėti. „Mano teta Laima Šilingaitė-Vansauskienė Amerikos lietuvių laikraščiui „Draugas“ 1985 m. lapkričio 23 d. parašė straipsnį apie savo tėvą. Šis laikraštis ir dabar tebėra leidžiamas Čikagoj.“ Saulius Kubilius prisiminė mamos skaudulius, kai po trėmimo nutrūko ryšiai su tėvais ir viena sese. Tik vėliau atėjo žinia apie močiutės Emilijos ir tetos mirtį, vėliau apie senelio, kuris mirė nepraėjus nė metams po tremties. Buvo palaidotas skubiai, net jo kapas nebuvo paženklintas. Tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šeimos iniciatyva buvo identifikuoti senelių kapai. Sauliaus Kubilius pasakojo, yra gyvos dar dvi S. Šilingo dukros. Viena, kuriai greit sueis šimtas metų, gyvena Kanadoje, o kita 85 m. – Australijoje. Jos žino apie šiuos minėjimus ir labai jaudinasi. Šilingo vaikaičiai džiaugiasi Šakių krašto inciatyva garsinant jų senelio vardą: „Stasys Šilingas nebepriklauso šeimai, jis priklauso visai Lietuvai.“

Zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas priminė, kad S.Šilingo 130-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai vyko įvairiuose Lietuvos vietose – Kelmėje, Kaune, Šakiuose ir Vilniuje. Pirmininkas dėkojo Arvydui Vydžiūnui, Nijolei Baltrušaitytei ir Albinui Vaičiūnui – žmonėms, be kurių šie renginiai nebūtų įvykę.

„Tai atminties ir dėkojimo diena už bendrystę“, – sakė Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vedėja R. Ūsienė, įteikdama atminimo dovanėles atvykusiems svečiams. Bibliotekos darbuotoja Lina Ėringienė dar padovanojo 2014 m. Šakių kalendorių, kuriame yra įrašas apie S. Šilingą. A. Vidžiūnas  vaikaičiams įteikė Mamų ir dukrų kvarteto kompaktinį diską. Dalyvavęs šventėje Šakių rajono meras įteikė padėkos raštą Kęstučiui Vaičiūnui už renginių, skirtų valstybės kūrėjui, organizavimą.

Vilma Staneikienė