Agnė NAUMAVIČIŪTĖ Gegužės 9-ąją minima Europos diena, kuri simbolizuoja Europos taiką ir vienybę. Šakiai ir jų gyventojai, žinoma, ne išimtis. Nuo pat ryto mieste šurmuliavo renginiai, primenantys, jog esame europiečiai.
Nuotr. Po Europos Sąjungos vėliavos pakėlimo prie rajono savivaldybės, mažieji šokių grupės „Viva“ šokėjai visus susirinkusius pakvietė bendram šokiui.
Tokia, kuria galima didžiuotis
Pirmadienio pavakarę Šakių viešosios bibliotekos salėje vyko diskusija-pokalbis „Tolimi kraštai – artimi gyvenimai“ su diplomatu Žygimantu Pavilioniu, politologu Laurynu Kasčiūnu bei Seimo nariu Pauliumi Saudargu.
Svečiai pasidalijo savo mintimis apie Lietuvą kaip Europos dalį, emigraciją, imigraciją, šeimos politiką ir kt.
Ž. Pavilionis pasakojo, jog tiki tokia Europa, kuri atitinka mūsų vizijas, vertybes ir krikščionišką supratimą.
„Tokios šalys kaip Lietuva yra tam, kad Europą padarytų tokia, kokia būtų galima didžiuotis. Reikia, kad Europa gintų europiečių teises, užteks nuolaidžiauti despotams, kurie ją bando nustumti į kampą“, – kalbėjo diplomatas.
Ž. Pavilionis pateikė paprastą pavyzdį apie Airijoje gyvenančius lietuvius, kodėl jie laimės ieškoti išvyko būtent į šią šalį.
„Neseniai grįžau iš Airijos, ten sutikau tiek nuostabių žmonių... Man skaudėjo širdį su jais bendraujant, kokius žmones mes prarandame. Tai nėra nesugrąžinami žmonės, juk akivaizdu, kodėl daugelis iš jų emigravo. Atlyginimai. Užtektų 1000 eurų atlyginimo, kad dalis žmonių iš ten grįžtų į Tėvynę“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis.
Kas mes esame? Kur esame?
P. Saudargas pradėdamas kalbą teigė, jog mes, lietuviai, negalime sau leisti būti silpni. Tiek žmogui, tiek valstybei svarbu įsivardyti du parametrus – kokie mes esame ir kur mes esame. Kalbant apie tai, kokie mes esame, P. Saudargas vienareikšmiškai teigė, jog mūsų šalies padėtis šiuo metu yra dviprasmiška.
„Kalbėsiu apie regionus – apie tai, kur mes šiandien esame. Regionai atrodo nekaip, lyginant su mūsų sostine Vilniumi. Mažiausiai uždirbančių vidurkyje Europoje mes esame ketvirti nuo galo. Ši statistika nedžiugina“, – atvirai kalbėjo svečias.
Kaip dar viena opi problema buvo įvardyta socialinė atskirtis, kuri kol kas sparčiai didėja. Kita vertus, ekonomika Lietuvoje yra gana stipri, mes – viena greičiausiai atsigavusių valstybių po 2008–2009 m. praūžusios ekonominės krizės.
„Deja, ne kiekvienas savo kišene galime pajusti ekonomikos augimą, nes, kaip jau minėjau, socialinė atskirtis didėja, kaip ir didėja regioninė atskirtis. Atlyginimai kaimiškoje vietovėje ir miestuose skiriasi 30 proc. Apie 17 proc. kaimų gyventojų jau išvažiavę į didmiesčius. Jie daugiausiai emigruoja į Vilnių, kuris auga, jam trūksta darželių, mokyklų, o kaimuose, deja, mokyklos uždaromos“, – pamąstymus išsakė Seimo narys.
Proga įsivertinti
L. Kasčiūno nuomone, Europos diena yra būtent ta diena, kai galime įsivertinti: kas mes esame Europoje – vartotojai ar kūrėjai? Europos iššūkių Lietuvai tikrai nemažai. Pirmasis jų – demografija. Kad ekonomika augtų, prognozuojama, iki 2050 m. Europai reikės 100 mln. imigrantų.
„Kaip mes matome iš dabartinių įvykių, imigrantai nebūtinai yra labai teisingas kelias. Nes nėra išsprendžiamas vienas itin svarbus dalykas – kultūrinio, moralinio audinio klausimas. Nėra surastas receptas, kaip integruoti imigrantus į kultūrinį ir politinį gyvenimą. O ką mes darome Lietuvoje? Jei nebus nieko daroma demografinėje politikoje, 2050 m. čia gyvens 1,9 mln. gyventojų. Tokia realybė.“
Pasak L. Kasčiūno, reikia apsispręsti, kur Lietuva pasuks – imigracijos ar šeimos politikos link. Jeigu norime, kad mūsų visuomenė vystytųsi stabiliai, reikia, kad vienai šeimai tektų 2,11 vaiko, šiuo metu tenka 1,75. Visos ES vidurkis – 1,65, Vokietijos – 1,38.
„Kitas dalykas, kodėl ES neranda tinkamų receptų santykiams su Rusija? Dažnai ieškome atsakymų dvišaliuose santykiuose, bet daug kas slypi ir istorinėje atmintyje“, – pamąstymams davė peno L. Kasčiūnas.
Tęsdamas jis kalbėjo, jog Vidurio Europa puikiai žino, kas yra komunistiniai nusikaltimai, o jei nuvyktume į Briuselį, į tas vietas, kurios skirtos Europos istorinei atminčiai, nieko nerastume apie komunistinius nusikaltimus. Pasak jo, viskas susiję su nacių nusikaltimais. Taip išeina, kad mūsų istorinės atminties Europos bendroje istorijoje paprasčiausiai nėra.
Be šios diskusijos Šakiuose nuo pat rytoj vyko įvairūs renginiai. Šakiečiai Europos dieną švęsti pradėjo prie rajono savivaldybės pakeldami ES vėliavą. Vėliau visi norintieji rinkosi J. Lingio parke, kur vyko pažintinė valanda – pokalbis apie Europą, perpiet Šakių viešojoje bibliotekoje drąsiausieji laikė Europos egzaminą. Europos dieną vainikavo šventinis koncertas prie Šakių kultūros centro, kuriame pasirodė rajono meno mėgėjų kolektyvai.
Virginijus iš Branduoliškių:
