Nuotr. Iš kairės: Laima Kantakevičienė, Arijana Numgaudienė ir Irena Seniūnienė labai artimos savo kūrybinėmis idėjomis, darbus drauge eksponuoja jau nebe pirmą kartą.
Menininkės, labai artimos savo kūrybinėmis idėjomis, darbus drauge eksponuoja jau nebe pirmą kartą. Moterys augo meniškoje aplinkoje, senelių veiklų ir meninių gebėjimų paliestos, apsuptos nuostabios, įkvepiančios Lietuvos gamtos, tad ir jų darbuose atsispindi šie potyriai. A. Numgaudienė, L. Kantakevičienė ir I. Seniūnienė kuria savitus tekstilės darbus, kuriuose atsiskleidžia artimas ryšys su natūralumu ir gamta. Kiekvienas šių trijų moterų darbas turi savo gimimo istoriją, yra susijęs su asmeniniais išgyvenimais, todėl joms pačioms yra itin brangus.
A. Numgaudienienė mėgsta eksperimentus, o tai kuo puikiausiai įrodo darbuose sujungta tekstilė su įvairiausia gamtine medžiaga: jūros nuskalautais medžio gabalėliais, akmenėliais ir įvairiais augalais. Menininkės darbuose dominuoja subtilios, pastelinės spalvos, taip pat jaučiama ypatinga pagarba linui. A. Numgaudienės darbuose kone kiekviena detalė turi gilią prasmę, sukelia prisiminimus, meilę ir pagarbą savo protėviams ir kultūrai.
L. Kantakevičienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Pastaruoju metu moteris, kurios darbuose išryškėja tradiciniai ir šiuolaikiški tekstilės elementai, itin daug eksperimentuoja dažydama medvilnę ir liną, vilną bei popierių su augaliniais dažais. Parodos lankytojai gali pavartyti knygas, kuriose apibendrinta šios veiklos patirtis.
I. Seniūnienė mėgsta dirbti įvairiomis tekstilės technikomis, o ekspozicijoje pristatomi gobeleno fragmentai, siuvinėjimo ir vėlimo darbai, skiautiniai ir nėriniai.
Šios trys menininkės kiekvieną vasarą Suvalkijoje organizuoja susitikimus ir kuria, o štai Valakbūdis tapo mėgstamiausia susitikimų vieta bei įkvėpimo šaltinis. Tad ir per parodos atidarymą autorės prisipažino, kad šis kraštas joms nėra svetimas.
Jau daugelį metų A. Numgaudienė, L. Kantakevičienė ir I. Seniūnienė yra skiautininkių klubo „Urtė“ narės, jos taip pat dalyvauja Vilniaus dailės akademijos tekstilės katedroje veikiančiame klube „Vilniaus vilnelės“ ir su klubo narėmis surengusios ne vieną parodą ir akciją.
Trys menininkės, kurių darbai šiuo metu eksponuojami Zanavykų muziejuje, taip pat rengia įvairias parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be to, veda seminarus, praktinius užsiėmimus pedagogams, studentams ir kitiems tekstilės mėgėjams.
Kodėl „Trys gamtos nuojautos“? Menininkės pasakojo, kad, ilgai ieškojusios pavadinimo savo darbams, suprato, kad geriausiai juos apibūdina žodis „nuojauta“. Parodos atidarymo metu kiekviena menininkė pristatė po vieną darbą ir apie jį papasakojo šiek tiek plačiau. A. Numgaudienė pristatė tekstilės darbą „Dviejų marškinių istorijos“, kuriame susiūta dviejų šeimų – jos ir vyro – istorijos, darbe taip pat panaudotos artimųjų nuotraukos.
I. Seniūnienė pristatė iš lino susiūtą skiautinį, kuris jau apkeliavo daugelį Baltijos šalių. Prisimindama vaikystę, tėvų sodybą Suvalkijoje, tekstilininkė iš lino išaudė gabalėlius, kuriuos vėliau sujungė bei pavadino „Čia aš gyva“. Kaip sakė pati I. Seniūnienė, jau pats darbo pavadinimas atspindi visus šilčiausius ir brangiausius jausmus. L. Kantakevičienė pristatė jau minėtąsias knygas, kuriose nugulę jos darbų pavyzdžiai, jose galima pamatyti, kaip atrodo nudažyti audiniai. Tiesa, menininkė susirinkusiems taip pat papasakojo apie ekospaudais dažytą ryžių popierių, kuris taip pat eksponuojamas parodoje.