Laukdami mūsų valstybei svarbios datos – Lietuvos valstybės šimtmečio, bibliotekininkai pakvietė į muzikinę literatūrinę impresiją Nepriklausomybės Akto signatarams atminti, buvo pristatyta kilnojamoji paroda „Kultūriniai valstybingumo maršrutai Suvalkijoje“ bei leidinys „Laiškas signatarui“, prisimintos signatarų tėviškės.

Galime pelnytai didžiuotis, kad esame tautinio atgimimo centras: Suvalkijos kraštas Lietuvai užaugino net šešis Nepriklausomybės Akto  signatarus: Praną Dovydaitį, Petrą Klimą, Justiną Staugaitį, Joną Vailokaitį, Saliamoną Banaitį ir Joną Basanavičių. Pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį, Šakių viešosios bibliotekos darbuotojai pakvietė plačiau susipažinti su šiais signatarais – parengė apie juos parodą „Kultūriniai valstybingumo maršrutai Suvalkijoje“, kurioje pasakojama apie signatarų gyvenimą ir veiklą. Parodai naudota medžiaga iš Zanavykų krašto muziejaus, bibliotekos fondų, beje, parodoje eksponuojamas Vasario 16-osios aktas, atrastas profesoriaus Liudo Mažylio.

„Mes tikime, kad šie parodos stendai keliaus po mokyklas, bibliotekas, bendruomenes, ir taip dar daugiau sužinosime apie mūsų krašto šviesuolius, atkūrusius Lietuvos valstybę“, – kalbėjo bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė.

Ji pakvietė popietės dalyvius pasivaikščioti po signatarų tėviškes – įspūdžiai įamžinti kino juostoje. Štai pasukus Slavikų link, Vaitiekupių kaime, Lietuvos spaustuvininko, leidėjo, signataro S. Banaičio tėviškė, kurioje auga trys ąžuolai, stovi paminklinis akmuo. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, finansininko, visuomenės bei politinio veikėjo J. Vailokaičio, siūliusio kurti mūrinę Lietuvą, atidariusio plytų ir čerpių įmones, tėviškė – Pikžirnių kaime. Vyskupo, visuomenės veikėjo, signataro J. Staugaičio tėviškėje Tupikų kaime stovi ne tik paminklinis akmuo, bet ir kryžius, šalia senųjų medžių auga ir neseniai pasodinti.

Dar vienas gražus bibliotekininkų sumanymas – parašyti laišką signatarui. Eilės, prozos, dailės kūriniai sugulė į knygelę.

„Pone Prezidente! Veriu praeito amžiaus duris, norėdamas suprasti, kas pasikeitė per tą šimtą metų mūsų tautos gyvenime. Kai aš gimiau, Jūs jau buvote politinės brandos žmogus, turintis gyvenimo patirtį. Svarus Jūsų indėlis Valstybės kūrime. Žaviuosi Jūsų ryžtu, veržlumu, nepaisant laukiančios grėsmės. Ačiū jums už šventą datą – 1918 m. Vasario 16 d. Ji tapo preliudija į 1990-ųjų Kovo 11-ąją, kai Lietuva ir vėl turėjo apsispręsti: ar likti okupuotai, ar skelbti nepriklausomos valstybės statusą“, – rašo laišką signatarui Aleksandrui Stulginskiui šakiškis Arvydas Pyragas.

„Skuba per gyvenimą žmogus ir nėra laiko jam sustoti, kad galėtų apibendrinti tą praėjusio šimtmečio antrą dešimtmetį, kai vyko tokie svarbūs mūsų tautai dalykai: Vailokaitis kūrė Lietuvos ekonomiką, naujas ideologinės kristalizacijos laikotarpis, atsiranda svarbiausi kovotojai – aušrininkai ir varpininkai. Kyla klausimas, jei nebūtų šito laikotarpio, tų 20 vyrų, ar būtų pokarį partizanai ėję į miškus, ar būtų skambėjusios lietuviškos dainos Sibiro platybėse, ar būtų skambėjęs Lietuvos vardas pasaulio demokratų lūpose, manau, kad nebūtų“, – samprotavo Arvydas Vidžiūnas.

Jis pasidalino iniciatyva, prie kurios galėtų prisidėti kiekvienas žmogus, užėjęs į biblioteką, pavyzdžiui, pasirašyti po Vasario 16 -osios aktu, po 20 vyrų pavardėmis atsirastų ir paprastų piliečių parašai, A. Vidžiūno žodžiais, tai būtų modernus kiekvieno prisilietimas prie Valstybės.

Klasikinės muzikos koncertą popietės dalyviams dovanojo solistė Vismantė Vasaitytė.

Kilnojamoji paroda „Kultūriniai valstybingumo maršrutai Suvalkijoje“ Šakių viešojoje bibliotekoje veiks iki lapkričio 20 dienos.