Trys rajono seniūnijos – konkurso finale

32 seniūnijos varžysis dėl geriausiųjų vardo Nacionalinio seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ finale. Tarp jų ir Lukšių, Griškabūdžio bei Kidulių seniūnijos.
 
Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą konkursą inicijavo Kultūros ministerija, siekdama skatinti bendruomeniškumą, stiprinti vietos savivaldą. Iš viso konkurse buvo sulaukta per 60 paraiškų, kuriose konkurso dalyviai pristatė per pastaruosius penkerius metus nuveiktus darbus, padėjusius suvienyti bendruomenę, įtraukti jos gyventojus į įvairias veiklas ir atnešusius lauktų pokyčių seniūnijos gyvenime. Jau rašėme, kad paraiškas konkursui pateikė Lukšių, Griškabūdžio bei Kidulių seniūnijos. Visos trys varžysis ir tolimesniame konkurso etape.
 
Konkurso dalyviai teikė paraiškas keturiose nominacijose – „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, „Už kūrybiškumo ugdymą“, „Už saugią Lietuvą“. Seniūnijos galėjo pretenduoti ne daugiau kaip į dvi nominacijas.

Tolimesniam vertinimui nominacijoje „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“ atrinkta Lukšių seniūnija (seniūnas Vidas Cikana) ir Griškabūdžio seniūnija (seniūnas Saulius Naumavičius), Mindaugo Mykolaičio vadovaujama Kidulių seniūnija atrinkta nominacijoje „Už kūrybiškumo ugdymą”.

Trečiame baigiamajame konkurso etape komisija aplankys atrinktus 32 nominantus ir išrinks geriausias seniūnijas kiekvienoje nominacijoje. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio mėnesį.

Pasak konkurso organizatorių, konkursui pateikti projektai atskleidžia, kaip bendromis pastangomis buvo gerinama gyvenamoji aplinka, saugomas tradicinis kraštovaizdis, tvarkomi kultūros paveldo objektai. Nemažai projektų susiję su vaikų ir jaunimo kūrybiškumo ugdymu bei įvairių užimtumo veiklų organizavimu. Seniūnijos nemažai dėmesio skyrė ir saugios kaimynystės iniciatyvų skatinimui, socialinės atskirties grupių įtraukimui į bendruomenės veiklas. Dalis konkurso dalyvių pristatė ilgus metus puoselėjamas krašto istorijos, kultūros ir tautinio paveldo iniciatyvas, gimtosios kalbos, tarmių išsaugojimo tradicijas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.