Po trejų metų aktyvaus ir kruopštaus Zanavykų muziejaus darbuotojų triūso pagaliau į spaustuvę išsiųsta ekspedicijų metu surinkta ir susisteminta medžiaga apie pačius seniausius ir vertingiausius bažnytinės tekstilės gaminius, jų nuotraukos. Vyksta intensyvus knygos „Tekstilės lobiai Zanavykų krašto bažnyčiose“ maketavimas, atliekami paskutinieji teksto korektūros ir redagavimo darbai.

 

2016 m. vasarą muziejaus darbuotojų iniciatyva įvykusi ekspedicija po Šakių, Barzdų, Ilguvos, Kidulių, Kriūkų, Paežerėlių, Žemosios Panemunės ir Lukšių bažnyčias, kur buvo apžiūrėti ir nufotografuoti altorių užtiesimai, procesijų rūbai, austiniai rankšluosčiai, kilimai, juostos ir kt., peraugo į projektą „Tekstilės lobiai Zanavykų krašto bažnyčiose“. Tad kitais metais ekspedicija buvo pratęsta ir po Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio, Plokščių, Sintautų, Slavikų, Kretkampio, Kaimelio, Paluobių, Sudargo, Valakbūdžio, Žvirgždaičių seniūnijose esančias bažnyčias.

Pasak projekto vadovės Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, ekspedicijos metu buvo aptikta unikalios autentiškos XXa. pradžios  rankų darbo tekstilės. Pastebėta, kad surinkta  informacija  yra labai vertinga, todėl nuspręsta aplankyti visas Šakių rajono bažnyčias ir patyrinėti plačiau bažnytinę tekstilę aktualizuojant šią kultūros paveldo dalį. Juolab kad vientiso katalogo ar leidinio, atspindinčio Zanavykų krašto senosios bažnytinės tekstilės klodus, nėra. Apie tai šiek tiek užsimenama knygose „Zanavykų tekstilės tradicijos“ (2010 m.) ir „Lietuvos sakralinė dailė“ (2006 m., I tomas), tačiau informacija pateikiama tik fragmentiškai, pristatant keletą užfiksuotų vertingų tekstilės audinių.

Šiam darbui buvo pasitelkti ne tik muziejininkai, bet ir kunigai, kultūros darbuotojai, bendruomenių atstovai. Džiugu, kad į ekspedicijos darbą įsijungė ir su dideliu entuziazmu muziejininkams talkino Živilė ir Arūnas Puodžiukai. Jie ne tik fotografavo bažnyčias, jų architektūrą, stilistiką, interjerą, bet fiksavo ir patį darbo procesą. Už iniciatyvos palaikymą ir prisidėjimą prie naujo leidinio idėjos sumanytojai dėkojo etnologei dr. Ingai Nėnienei ir Šakių dekanui kan. Donatui Jasulaičiui.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

„Draugo“ inf.