Praėjusį penktadienį Zanavykų muziejuje atidaryta iš Šakių kilusios menininkės Marijos Stanulytės personalinė fotografijų paroda „KAIROS“, kurioje ji pirmą kartą savo gimtajame krašte pristatė darbus, sukurtus einant Šv. Jokūbo (Caminho de Santiago) piligriminiu keliu, ir dar niekur neeksponuotas Islandijos kraštovaizdžio fotografijas.

Menininkė prisipažino, jog visada svajojo surengti parodą Šakiuose, tačiau šios svajonės iki šiol taip ir liko svajonėmis, o jos fotografijos toliau keliavo po Europą, po pasaulį, įvairius festivalius. Pristatydama Šv. Jokūbo (Caminho de Santiago) piligriminio kelio fotografijų seriją, M. Stanulytė per atvaizdus pakvietė pažvelgti į žmogaus pasąmonę, stebėti ryšį su jį supančia aplinka, kasdienybe. Kaip paaiškėjo, šis projektas, kurį turėjo sukurti eidama piligrimų keliu iš Porto į Santiago de Compostela, gimė iš didelio noro važiuoti į Erasmus studijas. Nors, M. Stanulytės teigimu, anglų kalba nebuvo jos stiprioji pusė ir dėstytojai nelabai suprato, ką menininkė nori daryti, tačiau parengti plakatai padėjo apsiginti šį sumanymą. Tad leidimas idėjos įgyvendinimui buvo gautas.

„Dvi savaites keliavau ir kūriau. Jums tikriausiai bus įdomu sužinoti, kaip gimė visi šie mano diptikai (iš graikų kalbos diptychos – dvigubas, dukart sudėtas)? Atsakymą, kaip juos kurti, pasufleravo Jokūbo Viliaus Tūro filmas „Sapnuoju, kad einu“. Supratau, kad turiu filmuoti ne vien peizažus ar kitus piligrimus, bet atsisukti ir į save, pačiai atsistoti prieš kamerą ir sugauti savo tos dienos emocijas“, – pasakojo M. Stanulytė, atskleisdama, kad visos fotografijos buvo darytos tradicine technika, t.y. užfiksuotos fotojuostoje.

Šioje parodoje ji taip pat norėjo pristatyti ir tai, ko dar niekam nėra rodžiusi – tai Islandijoje sukurtą fotografijų seriją, kuri priklauso naujam projektui.

„Kaip gimė Islandijos serija? Galima sakyti, ne visai iš gero gyvenimo, – atviravo jaunoji fotografė. – Paėmusi akademines atostogas savo magistro studijose, svarsčiau, ką daryti toliau. Atsiverčiau žemėlapį... Hmm... Islandija. Parašiau porai draugų ir paklausiau, ar galėčiau atskristi ir pernakvot pas juos keletą naktų. Jie sutiko. Tad nusipirkau vieną bilietą į priekį, susipakavau į kuprinę daiktus ir išskridau į Islandiją. O jau kitą dieną ėjau ieškoti darbo. Ir jį pavyko susirasti visai greitai – tą pačią dieną.“

M. Stanulytė neslėpė, kad Islandijoje jai teko dirbti po dešimt valandų per dieną, šešias dienas per savaitę. Ji turėjo laisvus tik šeštadienius. Kadangi žiemos laiku Islandijoje šviesu tik keturias valandas per parą, tad būtent šias brangias valandas menininkė šeštadieniais skyrė kelionėms, kurių metu fotografavo šalies kraštovaizdį. Nors iš pirmo žvilgsnio nuotraukos atrodo tokios pačios, tačiau šešėliai išduoda laiką, saulės pasisukimą.

Tad paroda ne veltui pavadinta „KAIROS“. Pasak M. Stanulytės, fotografijoje labai svarbu kiekviena minutė ar net sekundė, kuri gali pakeisti fotografijos rezultatą. Graikų kalboje laikas išreiškiamas dviem žodžiais – chronos ir kairos, kurie kartais naudojami sinonimiškai, kaip lietuvių kalboje laikas ir metas.

„Kairos – tai dabartis, ypatinga akimirka, atspindinti laiko kokybę. Jo priešingybė – chronos – judantis laikas, tęstinis ir skaičiuojamas. Kuriant fotografijas, man asmeniškai susiveda chronos ir kairos laikas į vieną. Iš dviejų ar penkių minučių viskas virsta kairos laiku, kurio neskaičiuoju, praleisdama raudonai apšviestame kambaryje“, – prisipažino mūsų kraštietė, fotografija susidomėjusi dar besimokydama Šakių „Žiburio“ gimnazijoje.

Baigusi Kauno taikomosios dailės mokyklą, ji toliau studijavo fotografiją J. Vienožinskio menų fakultete Kaune (dėstytojai Petras Saulėnas, Dovilis Paliukas) bei Escola Superior de Música e Artes do Espetáculo (ESMAE) Portugalijoje. Šiuo metu studijas tęsia Vilniaus dailės akademijoje, dalyvauja grupinėse parodose, įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvoje ir užsienyje, fotofestivaliuose KaunasPhoto, InterPhoto, vasaromis veda fotografijos užsiėmimus vaikų stovyklose, aktyviai bendrauja su Kauno fotografijos galerija.

Jaunąją fotografę su pirmąja paroda gimtajame krašte sveikino laikinai savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos pareigas einanti Aurelija Papievienė, dėkodama ne tik už tikrąją (juodai baltą) fotografiją, bet ir visą kairos laiko filosofiją. Šiltų žodžių menininkei negailėjo Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, linkėdama, kad ši pirmoji paroda nebūtų paskutinė. Susitikti su menininke atvyko gausus būrys jos artimųjų, mokytojų, pažįstamų ir draugų.

Paroda „KAIROS“ Zanavykų muziejuje veiks iki sausio 23 dienos.