Atidengtas paminklinis akmuo – žinutė ateities kartoms

pavingrupiai paminklinis akmuo
Kad visiems Žvirgždaičių krašto gyventojams, kurių artimiesiems nebuvo lemta sugrįžti iš tremties, būtų kur nulenkti galvą, sukalbėti maldą, pastatytas simbolinis akmuo, kurį pašventino Šakių dekanato dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis. D. Pavalkio nuotr.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Praėjusį šeštadienį Pavingrupių kaime atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas Žvirgždaičių krašto politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Jo iniciatorius – Stoškų kaimo gyventojas Juozas Kudirka – džiaugėsi, kad idėją palaikė ir ją padėjo įgyvendinti ne tik Janukiškių bendruomenė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, bet ir daugelis kitų rėmėjų.

Janukiškių bendruomenės centro pirmininkas Arvydas Babušis ir Griškabūdžio kultūros centro Žvirgždaičių krašto renginių organizatorė Rimvydė Ralickienė paminklinio akmens atidengimo renginį pradėjo „Tautiška giesme“ ir prisiminimais apie šimtus tūkstančių sudaužytų vilčių ir neišsipildžiusių svajonių, palaužtų gyvenimų ir likimų. Tremtis giliai įsirėžė į lietuvių atmintį ne tik dėl patirto bado, šalčio, kančių, bet ir dėl artimų žmonių netekčių, sutraukytų ryšių su artimaisiais, begalinio Tėvynės ilgesio.

Kad visiems, kurių artimiesiems nebuvo lemta sugrįžti iš tremties, būtų kur nulenkti galvą, sukalbėti maldą, J. Kudirkos rūpesčiu pastatytas simbolinis akmuo. Garbė jį atidengti teko Seimo narei Irenai Haase, rajono savivaldybės merui Edgarui Pilypaičiui ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo vadovui Vilhelm Haase.

Šventindamas nebylų paminklinį akmenį, Šakių dekanato dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis linkėjo, kad šis paminklas kalbėtų šių dienų žmonėms ir ateities kartoms apie istorinius įvykius, kurie privertė mūsų tautą kentėti. Pasak R. Ralickienės, nors iki šiol tiksliai nežinome kraupių stalinistinio režimo lietuvių tautos genocido rezultatų, iki vieno visų žuvusiųjų, svarbu, kad atmintis apie juos išliktų ir po daugelio metų. Todėl neatsitiktinai šalia paminklinio akmens buvo įleista ir Laiko kapsulė – žinutė ateities kartoms, kurioje surašytos 11-kos Žvirgždaičių krašto politinių kalinių ir 139-ios Sibiro tremtinių pavardės. Jų atminimas pagerbtas tylos minute.

Garbės sargybai prie paminklinio akmens sustojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os pėstininkų kuopos kariai, vadovaujami vadės vyr. leitenantės Elmyros Baljanaitės-Stanevičienės, Lietuvos šaulių sąjungos Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos šauliai, vadovaujami vado Antano Varankovo, bei Šakių „Juodojo vilko“ būrio jaunieji šauliai, vadovaujami vado Mildaro Skripkos. Dangų perskrodė trys salvės: pirmoji – už tėvynę Lietuvą, antroji – už gyvus ir mirusius Laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius, trečioji – už Žvirgždaičių krašto žmones.

Nulenkdamas galvą prieš tuos, kurie nepalūžo ir misiją atliko iki galo, E. Pilypaitis dėkojo Žvirgždaičių krašto žmonėms, Gedulo ir vilties dieną jų atminimą įamžinusiems paminkliniame akmenyje. Tardama žodį, I. Haase išreiškė viltį, kad simbolinis akmuo sujungs mus su tais, kurie iš tremties negrįžo ir atgulė tolimoj svetimoj šaly.

„Stovėdami šalia mes būsime su jais, o jie – su mumis mūsų prisiminimuose“, – kalbėjo Seimo narė, prasmingos idėjos sumanytojui ir įgyvendintojui J. Kudirkai įteikdama padėką ir asmeninę dovaną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Renginio metu skambėjo janukiškiečių ansamblio „Šešupės vingis“ (vad. R. Ralickienė) dainos, Vilkaviškio „Juodojo vilko“ būrio šaulių Jovitos ir Algimanto Grakavinų, atstovaujančių Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungai, mini poezijos vaizdelis apie Kalniškės mūšiui vadovavusio Lietuvos ulonų puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno ir jo žmonos – mokytojos Albinos Griškonytės-Neifaltienės-Pušelės atsisveikinimą prieš išeinant į žūtbūtinę kovą su okupantais. Nors dėl karščių numatytą scenarijų ir teko nutraukti, tačiau renginys buvo pratęstas netoliese esančioje Matulaičių sodyboje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.