Perkeltųjų šeimose gimę vaikai laukia teisybės

kiziene
Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ pirmininkė Birutė Kižienė apgailestavo, kad iš Suvalkų krašto į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją perkeltųjų šeimose gimusieji vaikai iki šiol yra amžinieji tremtiniai, neturintys jokių teisių. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį rajono savivaldybės posėdžių salėje rinkosi suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ Šakių ir Jurbarko grupių nariai. Draugijai vadovaujanti marijampolietė Birutė Kižienė pristatė draugijos veiklą, pasidžiaugė nuveiktais darbais, apgailestaudama, kad po TSRS ir nacistinės Vokietijos susitarimo dėl gyventojų mainų dalis prievarta perkeltų asmenų ir jų šeimose gimusių vaikų iki šiol neturi teisinio statuso.
 
Nors, pasak B. Kižienės, Lietuva jau paminėjo slaptojo Molotovo-Ribentropo pakto 80-ąsias metines, tačiau kai kurie nuo šio pakto nukentėję Lietuvos piliečiai, įgiję Lietuvos pilietybę 1991-03-11, iki šiol netapo lygiateisiais demokratinės Europos Sąjungos valstybės piliečiais. Tai pagal Vokietijos ir TSRS susitarimą dėl gyventojų mainų prievarta pagal tautinį požymį iš Suvalkų krašto į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją perkeltųjų šeimose gimusieji vaikai – „amžinieji tremtiniai, neturintys jokių teisių“.

Draugija „Suvalkija“, ginanti perkeltųjų, jų vaikų ir vaikaičių teises, 2014 m. pasiekė laimėjimą, kai Seimas priėmė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimą. Dalis perkeltųjų šeimose 1941–1945 okupacijų metais gimusių vaikų nuo 2014 m. turi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusiųjų-perkeltųjų pažymėjimus, tačiau negauna Valstybinės  pensijos.

Draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisija 2019 m. paruošė ir įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektą. Jeigu įstatymo pakeitimo projektui pritars bent 71 Seimo narys, okupacijų metais gimusieji ir 1991 m. įgiję Lietuvos pilietybę taps lygiateisiais Lietuvos piliečiais. Susirinkime dalyvavusi Seimo narė Irena Haase tvirtino, kad teisingumas turi būti pasiektas. Juo labiau, kad draugija suskaičiuoja tik 186 tokius asmenis, tad tai ne tokie jau ir dideli pinigai, kad jų nebūtų įmanoma surasti. Ji apgailestavo, kad bėgant laikui vis mažiau lieka žmonių, kurie galėtų tą Valstybinę pensiją gauti.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate prezidento rinkimų rezultatus?

klausimelis 05 14Virginijus iš Branduoliškių:

Rinkimuose dalyvavau. Balsavau namuose. Man svarbu, kurį prezidentą išsirinksim. Tegul būna tas pats prezidentas. Bet patinka ir Žemaitaitis. Nes žmones palaiko. Tik nesupratau, kaip reikia balsuoti dėl to referendumo. Kažkaip nesusigaudžiau. Tai nieko biuletenyje ir nežymėjau. Balsuosiu ir antrame ture. 

klausimelis 05 14 2

Kristina iš Miknaičių:

Aišku, balsavau. Šiaip patenkinta rezultatais. Man Nausėda – toks žmogus kaip žmogus. Nemanyčiau, kad Šimonytė tikrai įeitų į tą frontą. Aš už Nausėdą, nors prie širdies ir Žemaitaitis. Daug žadantis. O kad atsisakė Seimo nario mandato, manau, turėjo savo priežasčių. Aišku, būtų buvęs nekaltas, būtų nereikėję trauktis. Kiti kandidatai – visi kytri, daug žada, bet nieko nedaro.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.