Durys kaip simbolis į tylos prasmę

paroda sintautuose2
Klebono Artūro Vaškevičiaus fotografijų parodą Sintautų bažnyčioje galima apžiūrėti iki lapkričio 2 d. L. Poškevičiūtės nuotr.

Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios sienas papuošė klebono Artūro Vaškevičiaus fotografijų paroda, kurios autorius kviečia pasinerti į asmeninę tylą, peržengti vienuolyno duris.
 
Fotografijose A.Vaškevičius užfiksavęs momentus vienuolyne. Jais nori pasakyti žmogui, ką reiškia tyla, kokia šiandien tylos reikšmė. Žvelgiant į fotografijas, vienos po kitų atsiveria durys į vienuolyno gilumą, arkos, vedančios į nežinomas erdves, architektūros detalės, vienuolio abitas, puošnus Tabernakulis ir kita.

Kunigas A.Vaškevičius ragina kiekvienam pasinerti į vienuolyno tylą, meditaciją, peržengti vidines širdies, mąstymo duris.

„Ne kiekvienam lengva įeiti į savo asmeninę tylą. O tos durys yra kaip simbolis į tam tikrą žmogaus mąstymą, erdvę, savo tikros egzistencijos prasmės suradimą. Per tylą žmogus suranda ir savo moralines vertybes, atpažįsta gėrio šviesą savyje, atsinaujina. Anksčiau žmonės į vienuolyną eidavo dėl to, kad pabėgtų nuo pasaulio triukšmo, materializmo, perdėtų troškimų, kad galėtų vienuolyno tyloje tobulinti save, suprasti save“, – sakė klebonas A. Vaškevičius.

Anot jo, Jėzaus buvimas išlieka per tikėjimą, atsidavimą, pareigą, o svarbiausia – per vidinę nesuklastotą maldą. Vadinasi, ir Dievas padeda žmogui bažnyčios ar vienuolyno tyloje. Bet pirma reikia suvokti save, tik po to leisti ir Dievui veikti. Negali pasinerti į tylą, jeigu nesi ieškantis tikslo, šviesos, moralės, meilės, gerumo, atjautos, nuoširdumo, tikrumo.

„Surask savo vidinės sienos, kūno įtrūkimus, barjerus, kurie leis suprasti, kad daugelis vienuolių pamilo tylą, Dievo meilę, neturtą, džiaugsmą Jėzaus akyse“, – kviečia klebonas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px