Gydytojo, Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo, profesoriaus Arimanto Dumčiaus (centre) iniciatyva paminklas seneliui Petrui Dumčiui stovės prie jo vardu pavadintos mokyklos ir primins jo nuopelnus Gerdžiūnų kraštui. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Nuo šiol Gerdžiūnuose mokytojo, Sūduvos krašto švietėjo, knygnešio Petro Dumčiaus (1858–1933) šiame krašte įmintas pėdas primins paminklinis akmuo. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvavo gausus būrys kraštiečių, šaulių, tremtinių bei Dumčių giminės palikuonys.
Pastatė mokyklą
Petras Dumčius gimė 1858 m. Eiciūnų kaime (Paežerėlių valsč.) ūkininko šeimoje. Vėliau mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, ją sėkmingai baigęs dirbo keliose Sūduvos krašto mokyklose. Ilgiausiai mokytojavo Kriūkų valsčiuje: Padainiuose, netoli Žemosios Panemunės, Rapoliškiuose. P. Dumčius Eiciūnuose savoje žemėje ir savomis lėšomis pastatė pradžios mokyklą. Čia ir mokytojavo. Ir nors tuo metu, dar spaudos draudimo laikais, visų dalykų buvo mokoma rusų kalba, P. Dumčius vaikams skiepijo lietuvių kalbą. Kai ta mokykla tapo per ankšta, pastatė dar vieną erdvų namą, kuriame vaikai buvo mokomi iki pokario metų. Draudžiamai lietuviškai spaudai mokytojas savo sodyboje buvo įtaisęs slėptuvę, dalydavosi literatūra, susirašinėdavo su žymiais to meto Lietuvos atgimimo veikėjais. Pedagogo pėdomis sekė ir du jo sūnūs – Vaclovas ir Steponas. Ilgai vaisingai dirbęs, mokytojas P. Dumčius mirė 1933 m. savo ūkyje. Palaidotas Paežerėlių kapinėse.
Prisimenant ir pažymint mokytojo ir švietėjo nuopelnus gimtajam kraštui, daugiau nei prieš šimtmetį jo įsteigta mokykla Gerdžiūnuose pavadinta P. Dumčiaus vardu.
Didis mokytojas ir knygnešys
Lapkričio 22 d., minint P.Dumčiaus 161-ąsias gimimo metines, Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios už Dumčių giminę. Po Mišių Paežerėlių kapinėse minėjimo dalyviai aplankė P. Dumčiaus kapą, padėjo gėlių, uždegė žvakelės. Tą dieną P. Dumčiaus anūko, gydytojo, Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo, profesoriaus Arimanto Dumčiaus ir Gerdžiūno bendruomenės iniciatyva Gerdžiūnuose, prie P. Dumčiaus vardu pavadintos mokyklos, kuri šiuo metu jau nebeveikia, atidengtas paminklinis akmuo. Jo autorius – skulptorius, Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Skulptorius prisiminė, kad, jam atėjus iš Vilkaviškio gyventi į mūsų kraštą, jau tuomet teko atnaujinti laisvės statulą Sutkuose, o vėliau ne vieną kryžių Kriūkų krašte.
„Mums, menininkams, paminklai yra tarsi istorijos sustabdymas. Ačiū, kad man patikėjote įamžinti Petro Dumčiaus atminimą, kurio darbai yra tokie dideli ir platūs“, – kalbėjo V. Cikana.
Paminklą pašventinęs kunigas Jordanas Kazlauskas kalbėjo, kad paminklai liudija mūsų dėkingumą, pagarbą šio krašto žmonėms ir Dievui.
„Šis paminklas, pastatytas didžiam mokytojui, išliks ateinančioms kartoms, kaip mūsų visų įsipareigojimas toliau tęsti šio krašto švietėjų darbus, eiti jų pėdomis“, – kalbėjo kunigas ir dėkojo sukūrusiems ir pastačiusiems paminklą bei artimiesiems, kurie puoselėja savo protėvių atminimą.
Renginyje kalbėjusi Seimo narė Irena Haase priminė, kad po 1863 m. sukilimo ypač aktyviai už lietuviško rašto išsaugojimą kovojo knygnešiai, anot jos, dėl tos knygnešių kovos šiandien galime laisvai kalbėti, lietuviškai rašyti.
Ne vienas P.Dumčiaus mokinių tapo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) sekėjas. Į renginį atvykęs LŠS atkūrėjas, Vlado Putvinskio-Putvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius pabrėžė, kad tie, kas Lietuvoje naikina atminimo lentas, nori ištrinti mūsų istorijos puslapius.
„Šiandien į mūsų istorijos puslapį amžiams įrašėme iškilią Petro Dumčiaus asmenybę. Manau, kad bendrom jėgom neleisime, kad būtų trinami istorijos puslapiai. Kuo daugiau tokių paminklų iškils, tuo daugiau ateities kartoms paliksime tikrąją mūsų istoriją“, – kalbėjo S. Ignatavičius.
Puoselėja savo krašto dvasią
Savo seneliui P.Dumčiui pastatyti paminklą mintis kilo Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, profesoriui A. Dumčiui, jam padėkota už nuolatinį rūpestį Gerdžiūnų kaimu ir čia gyvenančiais žmonėmis.
„Dėkoju rajono savivaldybei, Kriūkų seniūnei, bet labiausiai noriu padėkoti savo šeimai už šios idėjos palaikymą“, – kalbėjo A. Dumčius, pakvietęs gausiai susirinkusius renginio dalyvius bendrai nuotraukai.
Visiems, prisidėjusiems prie paminklo atsiradimo Gerdžiūnuose, nuoširdžiai padėkojo ir Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė, ypač Adomui Stanaičiui, kuris, statant didžiulį paminklinį akmenį, pagelbėjo savo technika.
Kalbėjusieji vylėsi, kad paminklas P. Dumčiui bus tarsi gyva istorijos pamoka.
Prisimenant ir pažymint mokytojo ir švietėjo nuopelnus gimtajam kraštui, daugiau nei prieš šimtmetį jo įsteigta mokykla Gerdžiūnuose pavadinta P. Dumčiaus vardu.
Didis mokytojas ir knygnešys
Lapkričio 22 d., minint P.Dumčiaus 161-ąsias gimimo metines, Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios už Dumčių giminę. Po Mišių Paežerėlių kapinėse minėjimo dalyviai aplankė P. Dumčiaus kapą, padėjo gėlių, uždegė žvakelės. Tą dieną P. Dumčiaus anūko, gydytojo, Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo, profesoriaus Arimanto Dumčiaus ir Gerdžiūno bendruomenės iniciatyva Gerdžiūnuose, prie P. Dumčiaus vardu pavadintos mokyklos, kuri šiuo metu jau nebeveikia, atidengtas paminklinis akmuo. Jo autorius – skulptorius, Lukšių seniūnas Vidas Cikana. Skulptorius prisiminė, kad, jam atėjus iš Vilkaviškio gyventi į mūsų kraštą, jau tuomet teko atnaujinti laisvės statulą Sutkuose, o vėliau ne vieną kryžių Kriūkų krašte.
„Mums, menininkams, paminklai yra tarsi istorijos sustabdymas. Ačiū, kad man patikėjote įamžinti Petro Dumčiaus atminimą, kurio darbai yra tokie dideli ir platūs“, – kalbėjo V. Cikana.
Paminklą pašventinęs kunigas Jordanas Kazlauskas kalbėjo, kad paminklai liudija mūsų dėkingumą, pagarbą šio krašto žmonėms ir Dievui.
„Šis paminklas, pastatytas didžiam mokytojui, išliks ateinančioms kartoms, kaip mūsų visų įsipareigojimas toliau tęsti šio krašto švietėjų darbus, eiti jų pėdomis“, – kalbėjo kunigas ir dėkojo sukūrusiems ir pastačiusiems paminklą bei artimiesiems, kurie puoselėja savo protėvių atminimą.
Renginyje kalbėjusi Seimo narė Irena Haase priminė, kad po 1863 m. sukilimo ypač aktyviai už lietuviško rašto išsaugojimą kovojo knygnešiai, anot jos, dėl tos knygnešių kovos šiandien galime laisvai kalbėti, lietuviškai rašyti.
Ne vienas P.Dumčiaus mokinių tapo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) sekėjas. Į renginį atvykęs LŠS atkūrėjas, Vlado Putvinskio-Putvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius pabrėžė, kad tie, kas Lietuvoje naikina atminimo lentas, nori ištrinti mūsų istorijos puslapius.
„Šiandien į mūsų istorijos puslapį amžiams įrašėme iškilią Petro Dumčiaus asmenybę. Manau, kad bendrom jėgom neleisime, kad būtų trinami istorijos puslapiai. Kuo daugiau tokių paminklų iškils, tuo daugiau ateities kartoms paliksime tikrąją mūsų istoriją“, – kalbėjo S. Ignatavičius.
Puoselėja savo krašto dvasią
Savo seneliui P.Dumčiui pastatyti paminklą mintis kilo Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, profesoriui A. Dumčiui, jam padėkota už nuolatinį rūpestį Gerdžiūnų kaimu ir čia gyvenančiais žmonėmis.
„Dėkoju rajono savivaldybei, Kriūkų seniūnei, bet labiausiai noriu padėkoti savo šeimai už šios idėjos palaikymą“, – kalbėjo A. Dumčius, pakvietęs gausiai susirinkusius renginio dalyvius bendrai nuotraukai.
Visiems, prisidėjusiems prie paminklo atsiradimo Gerdžiūnuose, nuoširdžiai padėkojo ir Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė, ypač Adomui Stanaičiui, kuris, statant didžiulį paminklinį akmenį, pagelbėjo savo technika.
Kalbėjusieji vylėsi, kad paminklas P. Dumčiui bus tarsi gyva istorijos pamoka.
Ona iš Patamošupių:
