Po pasaulį su fotoaparatu

matkevicius
Trumpam į gimtinę sugrįžęs Deividas Matkevičius dalijosi savo gyvenimo patirtimis – apie mokslus Meno mokykloje, keliones po mažai pažįstamas šalis ir aistrą fotografuoti. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

24-erių šakietis Deividas Matkevičius, ragavęs dailės mokslų Šakių rajono meno mokykloje, praėjusį antradienį trumpam į ją sugrįžo pasidalinti prisiminimais, pasakojo apie nueitą kelią, ieškojimus ir savęs atradimą fotografijoje.

D. Matkevičius artimiau su menu susipažino pradėjęs lankyti Meno mokyklos dailės skyrių, sako, tai daryti paskatino mama. Jau būdamas dešimties mėgo piešti animacinių filmukų personažus, o po metų pravėrė Meno mokyklos duris.

„Mokykloje mano kelias buvo įdomus, tai sekėsi, tai nesisekė, tekdavo sugadintus darbus net išmesti ir vėl piešti iš naujo. Gauti naudingi patarimai iš mokytojų mane motyvavo nenuleisti rankų ir toliau piešti“, – pasakojo D. Matkevičius.

Antradienį, po beveik dešimties metų į rankas vėl paėmęs savo baigiamuosius darbus – lino raižinius, Deividas prisipažino, kad juos padaryti buvo nemenkas iššūkis – pasirinkęs sudėtingą techniką, vieną portretą raižė dešimtis valandų.

Jaunuolis pasakojo, kad turėjo ir kitų pomėgių – šoko, lankė lengvosios atletikos treniruotes. Baigęs Šakių „Žiburio“ gimnaziją, Deividas nepasirinko jokių studijų, o išėjo savanoriu atlikti privalomąją karo tarnybą. Atvirauja, kad ir tarnaujant menas jį lydėjo, tiesa, piešti teko ne tik karių portretus, bet ir karinę techniką, ginkluotę.

Tikra avantiūra šiandien D. Matkevičius vadina ir kitą savo žingsnį – baigęs tarnybą už gautus tarnybos metu pinigus nusipirko fotoaparatą ir iškeliavo į Filipinus už 12 tūkst. kilometrų nuo namų. Apie šią šalį šį tą žinojo tik iš kariuomenėje perskaitytos knygos. Tiesa, konkrečių planų, ką veiks joje, neturėjo.

„Filipinuose gyvena daug milijonų žmonių, visi kažką veikia, svarsčiau, kad ir aš savo vietą ten surasiu. Tikėjau, kad fotografija bus mano išsigelbėjimo planas“, – pasakoja vaikinas.

Pakeliui į Filipinus, Deividas dar Stambule bei Honkonge padarė ir pirmąsias savo nuotraukas, kuriose Turkijos šalies žmonių laisvalaikis, Viktorijos miesto panorama.

matkevicius2
Deividas Matkevičius sako, kad dėl geresnio kadro tenka atsidurti ir žmogaus nepaliestoje gamtoje, kelionėse pasitaiko įvairių išbandymų. Asmeninio archyvo nuotr.

Anot D. Matkevičiaus, kelionės pradžia Filipinuose nebuvo itin sėkminga: plaukiant laivu, vanduo sugadino brangiai kainavusį fotoaparatą, kuriuo teko pasidžiaugti vos dvi savaites. Todėl daugiausiai užfiksavo šios šalies džiunglių augmeniją. Filipinuose Deividas gyveno pusę metų, fotografija jį taip traukė, tad teko fotografuoti telefonu ar pasiskolinus fotoaparatą iš draugo. Savanoriaudamas viename iš šios šalies lūšnynų, jis fotografavo vaikus. Jį ypač sujaudino tai, kad vaikai, nors neturi paties naujausio telefono, prausiasi tiesiog kibire, bet šypsosi, džiaugiasi, kad turi bent dviratį.

Iš Filipinų D. Matkevičius išvyko į Ispaniją, dirbo mašinų nuomos firmoje, iš čia patraukė į Prancūziją, kur pro objektyvą nepraslydo Eifelio bokštas, o atsidūręs Graikijoje dirbo viename iš šios šalies kurortų ir įsigijo naują fotoaparatą.

„Grįžęs į Lietuvą, turėjau galimybę fotografuoti sportinius automobilius, tai buvo skirtinga patirtis nei fotografuojant gamtą ar žmones“, – sako D. Matkevičius.

2018 m. draugai Deividą pakvietė atvykti į Islandiją, kur jį pakerėjo užburianti šalies gamta: teko miegoti palapinėje šalia geizerio, o ryte fiksuoti tekančią saulę, naktį šiaurės pašvaistę. Vieną stipriausių įspūdžių jam paliko Vatnajokudlio ledynas, kuriame tirpstant ledui formuojasi unikalus vaizdas, arba fotografavimas įspūdingame ledo urve. Apsilankymas tokiame urve vienam žmogui kainuoja iki 200 eurų, tačiau Deividas pasiūlė mainais kelionių firmai padaryti nuotraukų, taip su draugais sutaupė kelis šimtus eurų.

„Fotografuojant kraštovaizdį, foto objektais tampa ir gyvūnas arba žmogus, tuomet žiūrint į nuotrauką galima pajusti visą supamos aplinkos dydį ir erdvę“, – sako D. Matkevičius.

Pasakodamas apie aplankytus ledynus, pašnekovas neslėpė, kad fotografavimas čia gana pavojingas, bet kada gali nugarmėti į ledyne atsivėrusius plyšius. Būdamas Islandijoje jis ėmė įspūdingo grožio kalnuose fotografuoti automobilius gamintojų katalogams ar internetinėms svetainėms, taip pradėjo užsidirbti.

Deividas pripažįsta, kad nuotraukų kokybė kito dėl įsigyjamų vis kokybiškesnių fotoaparatų, o įsigytas stovas leido fotografuoti Islandijos paplūdimius, krioklius. Neseniai į rankas paėmė ir droną, iš kurio lengviau yra fotografuoti, pavyzdžiui, Farerų salų skardžius į vandenyną. Norint pasigauti įspūdingą kadrą, Deividui teko kopti ne į vieną kalno viršūnę, siekiančią kilometrą ar daugiau.

matkevicius3
Pernai D. Matkevičius ėmė kurti reklaminius vaizdo klipus, atviravo, kad šiuo metu ruošiasi pirmajai nuotraukų parodai, kurią planuoja jau kovo mėnesį Šakiuose.

„Mane menas atvedė iki fotografavimo, filmavimo, nors kuriant teko susidurti su daug nesėkmių. Šiandien gaunu užsakymų fotografuoti ar filmuoti, toliau tobulėju, vis dar mokausi, dažniausiai iš interneto, nes jokių studijų nebaigiau“, – savo gyvenimo kelią apibendrina D. Matkevičius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px