Sekmadienį Klaipėdoje mirė žinomas fotografas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas, knygų ir fotoalbumų autorius, Klaipėdos ir Šakių garbės pilietis, Klaipėdos kultūros magistras Bernardas Aleknavičius.
B. Aleknavičius gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Lekėčiuose. Dirbo pašte, Lekėčių valstybinio draudimo inspektoriumi. 1956m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą. 1960–1962 m. dirbo korespondentu Kauno rajono laikraštyje „Tėviškės žinios“. Beveik trisdešimt metų (1963–1992) dirbo naujienų agentūroje ELTA, buvo fotoreporteris Klaipėdai ir Žemaitijai. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Išleido fotoalbumus „Tėviškė“ (1966), „Klaipėdos diena“ (bendraautorius S. Krivickas, 1969), „Donelaitis ir mes“ (1989), „Žemaičių žemės Rūpintojėliai“ (2008), „Kelionė. Einu per Lietuvą“ (2009). Išleido knygas „Vakarė žvaigždė“ (1998), „Vydūnas“ (1999), „Kai laisvės rytas aušo“ (2002), „Lekėčių sakmės“ (2006), „Adomas Brokas – Vydūno dvasios pakylėtasis“ (2007), „Lietuvninkai mes esam gimę“( 2008), „Mažosios Lietuvos poringės“ (2008).
Leido iliustruotą Šakių krašto šviesuolių enciklopediją „Novužės krašto vaikai“. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigimo iniciatorius (1989). Tautodailininkų ir Vydūno draugijų garbės narys.
Yra apdovanotas Vinco Kudirkos premija (1992), Ievos Simonaitytės premija (1997). Tarp kitų šios iškilios asmenybės įvertinimų – šių metų spalį apdovanojimas Johano Ferdinando Kelkio medaliu už nuopelnus krašto žurnalistikai, kurį įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius.
Už zanavykų krašto garsinimą, istorijos tyrinėjimus, straipsnius, fotografijų apybraižas ir nenuilstamą darbą 1999 metais suteiktas Šakių garbės piliečio vardas.
Kraštietis rugpjūčio 21d. atšventė garbingą 90-ties metų jubiliejų, tuomet kalbėjo, kad jubiliejų pasitinka darbingai ir planavo išleisti dar 30 savilaidos leidinių, tuomet kalbintas kraštietis zanavykams linkėjo gyventi vydūniškai.
Lietuvos žurnalistų šeima neteko gabaus ir talentingo fotografo, žurnalisto, gero bičiulio.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
„Draugo“ inf.
Mindaugas iš Zapyškio:
