Šeimų švente ir vilties ženklu įprasmino Šventojo Juozapo metus

amoris
Buvęs ilgametis Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana parapijai dovanojo skulptūrinę kompoziciją – Šventąją Šeimą, tvirtindamas, kad perteikti Šventojo Juozapo asmenybę skulptūroje nebuvo labai sunku, tik reikėjo nemažai laiko. L. Poškevičiūtės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šv. Juozapo ir Šeimos metams paminėti Lukšiuose surengta iškili šventė – Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje aukotos šv. Mišios už šeimas, šventoriuje iškilo Šventosios Šeimos skulptūra. Saulėtas rugsėjo 26 d. oras leido po Mišių gausiai susirinkus klebonijos kiemelyje pasidžiaugti bendryste.

Šiuos metus popiežius Pranciškus yra paskelbęs Šv. Juozapo ir Šeimos metais – „Šeima – Amoris Laetitia“ (Šeima – meilės džiaugsmas).

Šio šventojo vardu pavadinta ir Lukšių bažnyčia. Pirmąją bažnyčią Lukšiuose 1735 m. pastatė Veliuonos seniūnas Adomas Tadas Chodkevičius.

„Ji buvo medinė, ant mūrinių pamatų, kryžminio plano, su dviem koplyčiom. Varpinėje kabojo trys varpai. Vienas iš jų, išlietas J. A. Belmano Karaliaučiuje 1786m., išlikęs iki šių dienų. 1860 m. pradėta statyti nauja mūrinė neogotikinė bažnyčia. Dėl 1863 m. sukilimo statybos darbai sustojo ir buvo atnaujinti tik 1870 m. Baigtos mūryti sienos, uždengtas stogas, pradėti mūryti skliautai. Jie įgriuvo, ir statyba vėl kurį laiką sustojo. Ji buvo baigta tik 1877 m. Tų metų gruodžio 23 d. Lukšių kuratorius Kazimieras Vaišnora naują bažnyčią pašventino Šv. Juozapo titulu, o gruodžio 25 d. pradėtos pamaldos. 1886 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Juozapas Oleka“, – rašoma lukšiečio Vytauto Armonavičiaus sudarytoje knygoje „Lukšių parapija“.

Praėjusį sekmadienį švenčiant Lukšių bažnyčioje Šv. Juozapo ir Šeimos metus liturgijai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kartu meldėsi vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Šakių dekanato dekanas kan. Donatas Jasulaitis, Paluobių parapijos klebonas kun. Andrius Vaitkūnas bei Lukšių parapijos klebonas Eugenijus Naujalis, kuris pasidžiaugė, kad nuo rugsėjo 1 d. kasdien bažnyčioje aukojamose Mišiose dalyvavo šeimos ir kalbėjo Šv. Juozapo litaniją.

Homilijoje vyskupas R. Norvila kvietė prisiminti Šventąją Šeimą – Mariją, Juozapą ir kūdikėlį Jėzų. Anot ganytojo, Marija su Juozapu besirūpindami Jėzumi taip pat susidūrė su nemažai sunkumų.

„Kiekvienai šeimai, panašiai kaip Šventajai, iškyla sunkumų, išbandymų. Bet žvelgdami į Šventąją Šeimą matome, kad ne nusigąsti, ne nusiminti tų išbandymų akivaizdoje reikia, bet stengtis juos įveikti. Ir Viešpats mums padeda“, – kalbėjo vyskupas.

Anot jo, popiežius Pranciškus apaštališkame paraginime „Amoris Laetitia“ kviečia atnaujinti šeimos supratimą – mūsų protuose, širdyse, kasdieniniame gyvenime.

„Meilės dėka suręsti šeimos pamatai padeda išgyventi didesnius ar mažesnius gyvenimo sunkumus, palaiko ir stiprina visus šeimos narius. Kiekvieno jos nario geranoriškas indėlis tampa visų šeimos narių bendru gėriu“, – kalbėjo vyskupas ir ragino dažniau džiaugtis vaikų, sutuoktinio pasiekimais ir atsisakyti pavydo šeimoje, nesididžiuoti prieš kitus šeimos narius.

Mišių liturgiją sutaurino atnašų nešimas, Marijampolės kultūros centro Česlovo Sasnausko kamerinio choro (vad. Mindaugas Radzevičius) giedamos giesmės dar aukščiau pakylėjo visų dvasią.

Po Mišių bažnyčios šventoriuje vyskupas R. Norvila pašventino Šventosios Šeimos skulptūrą. Tai parapijos klebono E. Naujalio ir buvusio Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikanos iniciatyva bažnyčios šventoriuje iškilęs šis tikėjimo ir vilties ženklas.
„Skulptūroje Juozapas rankoje turi leliją – tyrumo simbolį. O kartu Juozapo, Marijos ir Jėzaus bendrystė tarsi prakalbina kiekvieną čia esantį ir primena, kad šeima – tai yra viena, kad ta bendrystė neša džiaugsmą, gėrį, augina. Kad toje bendrystėje galima atsiremti vienas į kitą. Tegul ši skulptūra jums tai primena ir būna viltingu ženklu“, – šventindamas skulptūrą kalbėjo vyskupas.

Šv. Juozapas buvo paprastas dailidė, tačiau jo didybė yra tai, kad jis su tėviška meile rūpinosi Jėzumi. Kaip pavyko šventojo Juozapo asmenybę perkelti į skulptūrą, mintimis pasidalino ir jos autorius V. Cikana.

„Ir lengva, ir sunku buvo. Mano močiutė vardu Marija, tėtis – Juozapas. Turiu prisipažinti, kad ir šią skulptūrą stačiau paskutinę minutę, kai vyko Mišios bažnyčioje. Dėkoju visiems seniūnijos vyrams, kurie padėjo pastatyti, kalviui Mindaugui Lažauninkui, kuris nukalė leliją. Ačiū, kad priėmėt mano darbą. Klebonas paprašė Juozapo, o aš dariau visą Šventąją Šeimą. Tik noriu dar pridurti, kad šią skulptūrą dovanoju parapijai“, – kalbėjo V. Cikana.

Toliau bendrystės šventė tęsėsi klebonijos kiemelyje, kur gausiai susirinkę parapijos žmonės klausėsi kraštiečio, Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Raimondo Baranausko, Zyplių dvaro kapelos ir viešnios iš Šeštokų Gretos Labenskaitės koncerto. Visą šventę apjungė agapė saulėtame kiemelyje. Lukšių parapijos klebonas E. Naujalis dėkojo visiems, kas talkomis, aukomis ar geru, palaikančiu žodžiu prisidėjo prie šventės organizavimo.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pasitikite žiniasklaida?

klausimelis 05 07Antanas iš Pajotijo:

Pasitikiu. Labiausiai radiju, nes jo nuolat klausau. Daugiausiai klausau LRT, įdomios laidos yra apie kaimą, žinios. Iš laikraščių – skaitau tik rajoninį. Teigiamai vertinu. Per televiziją , tiksliau TV3, žiūriu tik žinias ir BTV humoristinę laidą „Pričiupom“. Socialiniais tinklais nesinaudoju, nors anūkės ne kartą sakė, kad esu senamadiškas. Bet man užtenka, kiek naujienų sužinau iš radijo, televizijos ir laikraščių. 

klausimelis 05 07 2

Sonia iš Šakių:

Ne visa. Labiau pasitikiu ir skaitau naujienas socialiniuose tinkluose, tame tarpe ir užsienietiškus. Man norisi tiesos. Vieni vienaip sako, kiti kitaip. Tai aš informaciją lyginu. Man įdomiau, kas vyksta pasaulyje, nei Lietuvoje. Labai daug melo, netiesos čia, todėl ir spaudos nedaug skaitau. „Vakaro žinias“, draugutį skaitom. Televizijos nežiūriu, radijo neklausau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.