Ar įmanoma senąją liaudies kultūrą ar jos detales pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime? Pirmadienį savo parodą Zanavykų krašto muziejuje atidariusi kaunietė Gražina Margevičienė aiškina, kad taip. Svarbiausia turėti noro.

Nuotr. G. Margevičienės siuvinėtuose delmonuose daugiausiai vyrauja liaudiškos, tradicinės detalės.

Pasirodžius kvietimams į parodą, ne vienam kilo klausimas, kas yra tie delmonai. Tuo labiau, kad tai ne mūsų regiono tautinio kostiumo detalė. Delmonai buvo būdingi Mažajai Lietuvai, Klaipėdos kraštui. Tai neatskiriama to krašto įvairiai dekoruota, puošni moters tautinio kostiumo detalė, kurią galima įvardinti ir kaip mažą tašytę.

Kaip pripažino parodos autorė G. Margevičienė, jai labai svarbus tautinis kostiumas. Tad susiklostė taip, kad pirmiausiai liaudiškas detales ji pradėjo siuvinėti ant telefono dėklų. „Norėjosi, kad būtų šiuolaikiška, bet ir lietuviška. Juk mes pasauliui esame įdomūs tiek, kiek esame originalūs. Reikia nepamiršti, jog tai, ką turime mes, neturi nei viena kita tauta“, - kalbėjo autorė. Vėliau savo kūrybines mintis ji pradėjo perkelti ne tik ant telefonų dėklų, bet ir ant delmonų. Tuo labiau, kad yra baigusi siuvinių technologiją, drabužių apdailą, tad siuvimas jai itin artimas.

 
Kaunietės kurtuose delmonuose daugiausiai vyrauja liaudiškos, tradicinės detalės. Beveik visuose kūriniuose vaizduojamos gyvybės medžio variacijos, paukščio, saulės simboliai. Nemažai jos darbų, kaip suvenyrai, atspindys tautiškumą, yra iškeliavę į užsienį. Moteris susirinkusiems išsamiai pasakojo ne tik apie delmonų siuvimo tendencijas, bet ir apie gyvybės medžio, kitų simbolių reikšmes. „Ačiū jums už išsamią edukacinę pamoką“, - dėkojo muziejaus etnografė Rima Vasaitienė.

Į parodą susirinkusius lankytojus autorė skatino nebijoti naudoti tautiškų detalių šiuolaikiniame gyvenime. „Jei tai bus gražu mamoms, bus gražu bei priimtina jų dukroms. Nereikia bijoti ar atsiriboti nuo savų šaknų. Juk kuo puikiausiai galima tai pritaikyti šiuolaikinėse detalėse. Niekas ir nesitiki, kad pradėsime nešioti tautinius rūbus“, - teigė G. Margevičienė, kuriai pritarė ir jos dukra Auksė. Ji iš mamos taip pat perėmė pagarbą bei pomėgį liaudies menui ir kuria riešines.

Muzikinę nuotaiką parodos lankytojams dovanojo Šakių meno mokyklos kanklininkės, vadovaujamos Audronės Adomaitienės.