Mastitas – tešmens (pieno liaukos) uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų karvių liga. Dėl mastitų sumažėja pieno gamyba ir pasikeičia jo sudėtis, nepriklausomai nuo jame atsiradusių žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų pablogėja pieno dietinės ir technologinės savybės. Tešmens uždegimas atsiranda dėl žalingų išorinių ir vidinių veiksnių. Ligos priežastys labai įvairios, tačiau jas galima suskirstyti į infekcines ( patogeninių mikroorganizmų poveikis) ir neinfekcinės (aplinka, melžimo, šėrimo klaidos, traumos ir kt.).
Karvė suserga tešmens uždegimu, mikroorganizmams patekus per spenio kanalą ir pradėjus daugintus tešmens viduje. Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 skirtingų mikroorganizmų. Šie mikroorganizmai yra bakterijos, mikoplazmos, mielės, dumbliai ir retais atvejais – virusai. Mastitą sukeliantys patogeniniai mikroorganizmai skirstomi į dvi grupes: užkrečiamuosius ir aplinkos. Užkrečiamieji mikroorganizmai – Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, Mycopasma spp. Šie sukėlėjai plinta per nešvarias rankas, šluostes, melžimo indus, per nešvarius melžimo įrenginius, aparatus, pirmąsias pieno čiurkšles numelžiant gyvulių stovėjimo vietose. Aplinkos mikroorganizmai – Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Streptococcus uberis – patenka per spenio kanalą iš aplinkos. Kartais mastitą sukelti gali specifinių infekcijų – tuberkuliozės, bruceliozės ir kt. sukėlėjai.
Mikroflora į tešmenį patenka per spenio kanalą, su krauju, spenių ir tešmens žaizdeles, įtrūkimus, sužeidimus. Dažniausiai mikroorganizmai patenka per spenio kanalą, kadangi jais būna užteršta tešmens oda. Taip pat jais būna užteršti pakratai, į kuriuos mikrobai patenka iš lytinių organų (susilaikius nuovaloms, sergant endometritu), tešmens (kuomet numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės tiesiai ant grindų), pūlinių, žaizdų. Didelės reikšmės turi melžimo aparatūros, pašluosčių ir vandens, naudojamo tešmens higienai, sanitarinė būklė, melžėjų rankų švara.
Mikroorganizmai greičiau į tešmenį prasiskverbia nusilpus spenio sfinkterio raumeniui, nereguliariai melžiant, netinkamai naudojant kateterius, melžiant blogai sureguliuotais aparatais ir kt.
Neinfekcinės priežastys yra šios: tešmens ir spenių traumos, įtrūkimai, žaizdos, blogas melžimas, fizikiniai bei cheminiai veiksniai (tešmens peršaldymas, perkaitimas, cheminių medžiagų veikimas). Netinkamai melžiant sukeliami spenių ir tešmens audinių pažeidimai, nuo kurių sutrinka sekrecija, susidaro sąlygos vystytis mikrobams. Melžiant mechanizuotai labai svarbu, ar tinkamas vakuumo dydis, pulsų skaičius, guminių detalių būklė, melžimo laikas (neilgiau 3,5-6 minutės). Ypač svarbu tinkamai melžti karves po apsiveršiavimo. Tinkamai neišplovus ir neišdezinfekavus melžimo aparatų, lengvai galima pernešti mastito sukėlėjus.
Užtrūkinimo periodu yra didelis pavojus karvei susirgti mastitu, nes nebeveikia kai kurie organizmo apsauginiai mechanizmai, baigiasi laktacija, užsilaiko pienas, spenio kanalas būna atdaras. Todėl yra palankios sąlygos mikroorganizmams vystytis.
Milda Michailovskytė
Raimondas iš Raseinių:
