Pasidalinkime savo gerumu...

lesyklaSu baltąja žiema atėjo ir gražiausios metų šventės, kai žmonės – kupini jaudulio ir susirūpinimo, dalina vieni kitiems savo meilę ir gerumą. Tačiau reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir savo augintiniais, laukiniais paukšteliais bei miško gyvūnais.

Nuotr. Įrengus lesyklą, paukštelius turime lesinti nuolat iki pavasario, kol jie patys galės susirasti pašaro.

Švenčių jaudulio apimti tėvai, dažnai paklūsta savo mažų vaikučių norams ir prašymams jiems padovanoti šuniuką, kačiuką ar kokį kitą mielą gyvūnėlį. Dauguma žmonių taip pasielgia spontaniškai, gerai neapgalvoję savo veiksmų ir galimybių laikyti bei rūpintis nauju augintiniu. Tačiau  praėjus šventiniam jauduliui ir prasidėjus kasdieniniams rūpesčiams, susijusiems su augintinio priežiūra, žmonės supranta, kad augintinis jiems nebereikalingas ir jie neturi laiko bei sąlygų juo rūpintis. Tuomet išmeta jį tiesiog į gatvę ar palieka gyvūnų globos namuose. Gerai apgalvokite prieš įsigydami naują augintinį, pagalvokite ar vėliau jis netaps jums našta ir galėsite tinkamai juo pasirūpinti. Juk ir taip gausu beglobių, nuskriaustų, niekam nereikalingų gyvūnų, valkataujančių tiesiog gatvėse ar paliktų  gyvūnų globos namuose. Prieglaudose jais rūpinamasi, ieškoma naujų šeimininkų, kai kuriems beglobiams gyvūnams labai pasiseka, jiems surandami nauji šeimininkai, kurie nuoširdžiai jais rūpinasi. Tačiau, kaip bebūtų gaila,  ne visi gyvūnai suranda naujus šeimininkus.... Pabandykite įsivaizduoti, ką jaučia jūsų augintinis, kuris jums ištikimai tarnavo ir buvo jūsų geriausias draugas, paliktas globos namuose ir nesurandantis naujų šeimininkų. Įsivaizduokite, kokį stresą jis patiria išsiskirdamas su jumis, bei patekdamas į svetimą aplinką, suvokdamas, kad daugiau jūsų nebepamatys. Galbūt jums kils noras apsilankyti gyvūnų globos namuose ir pasiimti globoti nuskriaustą gyvūnėlį, galbūt kitaip galėsite jiems pagelbėti. Todėl vykite drąsiai, su gerais ketinimais esate visada laukiami.
 
Taip pat žvarbią žiemą derėtų nepamiršti gražiųjų miško gyventojų, bei paukštelių, kurie mus aplanko kaimo gyvenvietėse bei miestuose. Dėl miško žvėrių šėrimo geriausia būtų pasitarti su girininkais ir medžiotojais, nes jie stebi, kuriuose miško plotuose gyvena daugiausiai gyvūnų ir jais rūpinasi, prižiūri, kad būtų įrengtos pripildytos pašaro ėdžios, specialios šėryklos, slėptuvės kurapkoms. Jie geriausiai žino, kokios ir kada pagalbos bei pašaro reikia gyvūnams.

Soduose ir balkonuose galite įrengti lesyklas paukšteliams. Jei patys neturite galimybės lesyklos pasigaminti, ją galite nusipirkti, šiuo metu parduotuvėse yra gausus jų pasirinkimas.  Specialaus lesalo nebūtina pirkti, paukšteliams galima duoti kruopų, kurių kiekvienas turime savo virtuvėje, lukštentų saulėgrąžų, supjaustytų obuolių (juos ypač mėgsta strazdai). Galime pakabinti nesūdytų lašinių gabalėlį. Lesalas gali būti įvairus, svarbiausia, kad nebūtų sūdytas ar apdorotas cheminėmis medžiagomis. Tačiau įrengus lesyklą, paukštelius turime lesinti nuolat iki pavasario, kol jie patys galės susirasti lesalo. Paukšteliai, lankydami jūsų įrengtas lesyklas, suteiks jums daug džiaugsmo, galėsite juos nuolat stebėti ir pamatysite, kad čia apsilanko įvairiausių rūšių ir grožio paukščių. Štai mano šimtametės močiutės vienintelė paguoda ir palaima ant palangės atskrendančios zylės ir strazdai. Ji džiaugiasi, kad turi kuo rūpintis ir kad kažkas ją aplanko.

Tereikia truputėlio rūpesčio bei gerumo ir pamatysite, kad suteiksite kitiems laimės ir kaip patys tapsite laimingesni, atrasite džiaugsmo savo gyvenime.

Laimingų Jums Naujųjų metų!

Milda Michailovskytė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px