Nuo 2014 metų pradžios, per devynis mėnesius, jau yra nesurinkta 1 mln. 642 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio. „Kitos pajamos, kaip žemės ir žemės nuomos mokestis, kadangi dar nemokėjimo terminai, tai susirūpinimo kaip ir nekelia ir manau, kad jis bus surinktas“,- teigė rajono savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė. Buvo planuota, jog gyventojų pajamų mokesčio 2014 metais turėtų būti surinkta 18 mln. 268 tūkst. litų. Kitais metais įstatymo projekte numatyta, kad savivaldybė šio mokesčio turi surinkti 18 mln. 823 tūkst. litų.

 

Spalio pirmąją dieną Šakių rajono savivaldybės pečius slegianti skola buvo nei maža, nei didelė – 11 mln. litų. Iki metų pabaigos, pagal skolinimosi limitus, skola gali pasiekti 12 mln. litų. E. Grigaitienė teigė, jog savivaldybės skola, pagal skolinimosi formules, galėtų būti kur kas didesnė, bet, kai Šakių rajono savivaldybė ilgą laiką apskritai neturėjo jokių paskolų, tai 12 milijonų – yra ta našta, kurią vis tiek reikės grąžinti.

 

Kadangi kitų metų biudžeto projektas dar tik pateiktas svarstyti Seimui, jis nėra žinomas. Bet pats įstatymas, Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos manymu, nežada geresnių metų. Iš didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies (2015 metais -72,15 proc., 2014 metais buvo 67,78 proc.) reikės mokėti padidintas minimalias algas, padidintus kultūros darbuotojų atlyginimus, socialines pašalpas ir kompensacijas, vadinasi gali strigti ir biudžetinių įstaigų finansavimas.

Kitų metų biudžeto įstatymo projekte minima, jog mokinio krepšelis padidės 32 litais, t.y, bus 3380 litų vienam sutartiniam mokiniui, o šiais metais mokinio krepšelis yra 3348 litai, tačiau mažėjant vaikų skaičiui, švietimo problemų tie 32 litai tikrai neišspręs.

E. Grigaitienės teigimu, pagal įstatymo projektą prognozuojama, kad savivaldybės pajamos turėtų padidėti maždaug 4 mln. litų, bet didėjant mokinio krepšeliui, savivaldybė turės pati savo teritorijoje surinkti daugiau mokesčių, nes išlaidos irgi bus žymiai didesnės.

Viena iš savivaldybės pareigų – užtikrinti biudžetinių įstaigų finansavimą.

Pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos, kol kas atlyginimai nevėluoja. Bet jeigu ir toliau nebus surenkamos pajamos, tai gali strigti biudžetinių įstaigų finansavimas.

 

Žmonių gaunančiųjų socialines pašalpas skaičius mažėja. „Bet vėlgi, kadangi mes mokam pašalpas iš gyventojų pajamų mokesčio, o to mokesčio mes nesurenkam daugiau nei 1,5 mln. litų, atėjus pašalpų mokėjimo laikotarpiui – situacija būna kebli“,- teigė E. Grigaitienė.

 

„Mano nuomone, jeigu kažkur krizė jau praeityje ir ekonomika atsigauna, tai tie krizės padariniai dabar atsirita iki savivaldybių. Jeigu Lietuvos savivaldybių bendros skolos yra virš 2 mlrd. litų ir jos tik didėja, tai sakyti, kad pasibaigė ekonominė krizė tikrai negalima. Šakių rajono savivaldybės skolos yra vienos iš mažiausių tarp visų Respublikos savivaldybių. Taigi, kol skolos didėja, tol teigti, kad krizė kažkur pasitraukė – būtų neišmintinga“,- savo nuomone dalijosi vedėja.

 

Kadangi yra euro įvedimo įstatymas ir patvirtintas priemonių planas, tai nieko ir nereikia ruoštis, nes euras vis tiek neišvengiamai ateis. „Visi gyventojai pastebi, kad kainos jau yra padidėjusios litais. Patys, eiliniai piliečiai, nueinam į parduotuvę ar dar kažkur ir matom, kad tas perskaičiavimas į eurus lyg ir yra teisingas, bet pati kaina litais jau yra didesnė negu buvo prieš tai. Kita vertus, jei didėjo minimalios algos, tai verslo įmonės, natūralu, kad didina savo paslaugų kainas. Bet kurioj ar paslaugų, ar prekių savikainoj didžiąją dalį sudaro atlyginimai. Jei jie didėja, neišvengiamai auga ir kainos“,- teigė vedėja.

Vedėjos paklausus, ką ji mano, apie euro įvedimo naudą, ji atsakė, jog nuomonė negali būti vienareikšmiška. „Čia aišku reikėtų pradėti nuo to, jog stojant į euro zoną buvo įsipareigojimas, kad bus euras ir dabar po mūšio jau nepulsi mojuoti balta vėliava. Mano močiutė visąlaik sakydavo „Nei viena pinigų reforma eiliniam žmogui naudos neatnešė“. Nei vienam pasikeitime nėra taip, kad viskas būtų vien tik neigiama ar vien tik teigiama. Juk ir latviai nuo šių metų pradžios įsivedę eurą tuo nesidžiaugia“.

E. Grigaitienė teigė, jog prireiks bent metų laiko, kol žmonės adaptuosis prie euro valiutos. Vedėjos manymu, jauniems žmonėms ir tiems, kurie išmano piniginius dalykus, galbūt tai yra ir paprasčiau, bet eiliniam, paprastam žmogui tas adaptacinis periodas bus sudėtingas.

 

Žmonės susiskirstę į dvi stovyklas: tie, kurie gauna minimalią algą trina rankomis ir džiaugiasi dėl jos padidinimo, o biudžetinių įstaigų darbuotojai yra pasipiktinę tokiu sprendimu. E. Grigaitienė mano, kad priėmus tokį sprendimą viskas labai išsibalansavo. „Jeigu žmonės baigia mokslus, turi išsilavinimus, o jų atlyginimai, kadangi nėra finansinių galimybių didinti, lieka tame pačiame lygyje ir gaunantys minimalią algą priartėja prie jų, tai manau iš esmės neteisinga“,- teigė pašnekovė. Vedėja mano, jog turi būti bendra politika ir galimybė algas didinti visiems ir turi būti diferenciacija pagal išsilavinimą, pagal atliekamus darbus, o dabar jie vienodėja, tai koks tikslas jaunam žmogui baigti mokslus – bakalaurą, magistrą, kad jis gautų 50 litų ar kiek daugiau negu gali gauti tik turintis vidurinį išsilavinimą? Savivaldybei dabar reikia rasti, iš ko tą padidintą algą mokėti, nes papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nebuvo skirta.

E. Grigaitienė mano, kad ateinantys metai nebus „sotesni“. „Ir man, kaip rengiančiai ir teikiančiai tarybos nariams tvirtinti biudžeto projektą, tai yra didžiulis galvos skausmas. Nes matau, kad tie pagrindiniai rodikliai,  nuo kurių priklauso savivaldybės situacija, jie yra dirbtinai išdidinti, o gyventi tai kažkaip reikės. Manau, kad tai bus labai sudėtingi metai“,- mintimis dalijosi vedėja.