Tikriausia nerasime nė vieno lietuvio, neišbandžiusio savosios fortūnos „Teleloto“, „Vikingų Loto”, „Kenoloto” ir kitų televizijos lošimų žaidimuose. Iki skausmo pažįstamų lošimų laiminguosius kamuoliukus kone kiekvienam žaidimui tikrina iš Išdagų kilusi Simona Staugaitytė. Sėkmingai „Perlo“ įmonių grupėje dirbanti Simona sako, kad kiekvienas žmogus gali prisišaukti savo fortūną.

Po studijų Vilniaus universitete, kur įgijo geografijos-kraštotvarkos specialybę, Simona pasinėrė į darbo paiešką.

„Baigiau pakankamai egzotišką specialybę. Kaip galima įsivaizduoti, darbo pasiūlymų, artimų tokiai specialybei, neradau. Kiekvieną dieną skaičiau darbo skelbimus internete ir siunčiau gyvenimo aprašymą. Vienas iš tokių skelbimų buvo „Perlo” įmonių grupės, skelbiantis, kad reikalingi klientų aptarnavimo specialistai telefonu. Nusiuntusi ten savo gyvenimo aprašymą, sulaukiau kvietimo į darbo pokalbį. Jau po kelių dienų gavau kvietimą įsidarbinti“, – pasakojo Simona. Per dvejus darbo „Perlo“ įmonių grupėje metus perspektyvi išdagietė spėjo palypėti keliais karjeros laipteliais.

„Dirbdama klientų aptarnavimo specialiste, atsakinėjau į skambučius. Skambinančių klausimai ir situacijos buvo iš tiesų įvairios, susijusios ne tik su loterijomis, bet ir su paslaugomis, apmokamomis „Perlo“ terminale. Vėliau tapau klientų aptarnavimo koordinatore –  koordinavau darbą tų kolegų, kurie dirbo su minėtais telefoniniais skambučiais. Dar vėliau patekau į finansų skyrių ir šiuo metu dirbu finansininke“, – teigė Simona.

Išskirtinės pareigos

Darbdavių pasitikėjimą užsitarnavusiai S. Staugaitytei buvo patikėtos papildomos pareigos loterijų administracijoje. Loterijų administratorės pareigos, nebijant to žodžio, yra išskirtinės, mat tokį darbą dirba tik trys darbuotojos Lietuvoje.

„Turiu stebėti loterijų tiražų eigą, kad nebūtų pažeisti protokolai, kad viskas vyktų sklandžiai. Kiekvieną vakarą nuo pirmadienio iki šeštadienio pamainomis vienas iš mūsų trijų važiuojame į „Kenoloto“ ir „Jėgos“ filmavimus. Trečiadienio vakarais dalyvauju „Vikingų Loto”, penktadienių vakarais – „Eurojackpot“, o sekmadieniais „Teleloto“ filmavimuose“, – sakė Simona. Prieš filmavimus administratorė paruošia lošimų mašinas, jas patikrina, nuvalo ir sudeda lošimo kamuoliukus (išskyrus „Vikingų Loto“ ir „Eurojackpot“, kadangi šios loterijos filmuojamos užsienyje). Tiražo metu išriedėjusius kamuoliukus surašo protokoluose. „Teleloto” žaidimų metu administratoriai atsakingai sužymi laimingų bilietų numerius, kuriuos atsitiktine tvarka išrenka generatorius, bei studijos žaidėjų laimėjimus.

„Po laidos užregistruojame studijos žaidėjų laimėtas sumas, vėliau viską kelis kartus pasitikriname ir informaciją pateikiame spaudai“, – darbo subtilybėmis dalijosi S. Staugaitytė.

Iki žaidimo pradžios visi lošimo kamuoliukai saugomi lagamine, o šis saugomas seife.

„Turime atsarginių kamuoliukų komplektus, todėl galimybė, kad kurio nors kamuoliuko gali trūkti, yra praktiškai lygi nuliui. Vis tiek kiekvieną kartą kamuoliukus peržiūrime, įsitikiname, kad viskas gerai, nuvalome juos ir iš eilės sudedame į lošimo mašinas. Visos šios procedūros yra aprašytos tiražų vykdymo protokoluose ir mes jų, žinoma, laikomės“, – pasakojo S. Staugaitytė. Beje, pagal galiojančias griežtas taisykles patys „Perlo” darbuotojai loterijose žaisti negali.

Fortūną galima prisišaukti

Simona džiaugiasi turinti išties išskirtinį darbą. Mat kiekvieną savaitę filmavimų metu sukasi tarp televizijos žvaigždžių.

„Dirbdama tokį darbą turiu puikią galimybę bendrauti su vaizdo, garso režisieriais, operatoriais, sužinoti jų darbo subtilybių. Susidraugavome su loterijos laidų vedėjais, kurie yra tikrai puikiai žinomi visai Lietuvai. Didelė garbė bendrauti su visų mylima, visuomet stilinga „Kenoloto“ ir „Jėgos“ laidų vedėja Laima Kybartiene“, – džiaugėsi Simona. Ne mažiau veža žinojimas, kad loterijos daug žmonių pradžiugina laimėjimais. Pasak S. Staugaitytės, „Teleloto“ filmavimuose matome realias, nesuvaidintas besidžiaugiančių laimėtojų emocijas.

„Vieną kartą „Teleloto“ žaidime nusifilmuoti užsigeidė netikėtai iš kažkur į studiją patekęs drugelis, kuris galėjo skristi bet kur kitur, bet pasirinko būtent tą kadrą, kuriame stovėjo ir savo tekstą sakė laidos vedėjas. Teko perfilmuoti vedėjo tekstą ir studijos darbuotojai ilgokai užtruko, kol drugelį „įtikino“ skristi kur nors kitur“, – išskirtinį filmavimo epizodą pasakojo Simona.

Beje, Simona, paklausta, ar tiki fortūna, atsakė tikinti žmogaus sugebėjimu ją prisišaukti.

„Manau, kad labai svarbu save nuolat koduoti teigiamoms mintims ir pasitikėjimui savimi. Tada net nepajuntame, kai pasiekiame tai, apie ką kažkada tik svajojome. Kaip sakoma, jei nori laimėti loterijoje, tai reikėtų bent jau bilietą nusipirkti. Manau, tai galioja visose gyvenimo situacijose: jei kažko labai nori, reikia bent truputį pasistengti ir pačiam pajudėti arčiau fortūnos”, – tvirtino optimizmo nestokojanti Simona.