Psichologė Aušra Jakavičienė cituoja Carlą Rogersą, kad žmogaus gyvenimo tikslas – plėtoti įgimtas galias, o prasmė – realizuoti savo gebėjimus. „Labai liūdna, kai matome žmones, kurie nepasitiki savo jėgomis, pilni kompleksų, nesuvokia savo tikrųjų polinkių ir galimybių, nežino, ko reikia, kad galėtų tinkamai bręsti. Daugelis šiuolaikinių žmonių gyvena „egzistenciniame vakuume“. Nežino, kas jie ir dėl ko gyvena.  Alfredo Adlerio teigimu, žmogaus tikslas – tenkinti įgimtą bendrumo jausmo poreikį. Mums labai svarbu, kad kiti mus vertintų, pripažintų, kad būtume jiems reikalingi“, – teigia psichologė.

A. Jakavičienė pastebi, kad kiekviename žmoguje glūdi ir gėris, ir blogis. „Žmogus gali pasirinkti ir viena, ir kita. Kiekvienas apsisprendimas kelia daug nerimo“, – sako A. Jakavičienė.

Kai žmogus negali suprasti, koks galėtų būti jo tikslas, pirmas žingsnis – savęs pažinimas, mano psichologė. „Viktoro Franklio teigimu, net pats išmintingiausias žmogus negali žinoti, ar teisingą tikslą ir prasmę pasirinko. Svarbu būti atsakingam už kiekvienoje gyvenimo situacijoje esančios prasmės įgyvendinimą. Žmogus nėra laisvas nuo aplinkybių, bet jis yra laisvas pasirinkdamas, kokią poziciją užimti tų aplinkybių atžvilgiu“, – pabrėžė A. Jakavičienė.

Pasak jos, nustatyti, kokiam laikotarpiui protinga iškelti tikslą, yra sunku: „Prasmingiau būtų išsikelti savo „didįjį tikslą“ ir mažuosius tikslus bei uždavinius, kurie padėtų siekti didžiojo savo tikslo. Lengviau, kai apsibrėžiame laiką, per kurį kažką atliksime. Tačiau tai labai individualu tiek tikslui, tiek asmenybei.“

„Tenka stebėti, kad žmogus, užsibrėžęs tikslą ir negalėdamas jo pasiekti, nieko nekeičia, o vis bando tuo pačiu elgesiu toliau siekti. Tokiu atveju turėtume būti lankstūs ir keisti savo elgesį, bet kartu ir pastovūs, kad savo tikslo nepultume keisti kitu tikslu. Sąvokos „pragmatiškumas“ (kiek gebame planuoti savo gyvenimo tikslus ir nuosekliai juos įgyvendinti), „lankstumas“ bei „pastovumas“ – neatsiejamos viena nuo kitos“, – kalbėjo A. Jakavičienė.

Naudinga pasimokyti iš žmonių, kurie moka siekti savo tikslų. Pateikėme penkis klausimus pašnekovams, kurių gyvenimas prasmingas ne tik jiems patiems, bet ir visuomenei.

1. Kokius svarbiausius tikslus darbinėje veikloje šiemet pavyko įgyvendinti?
2. Kokius juos matote ateinančiais metais?
3. Ar dažnai įgyvendindamas tikslus susiduriate su biurokratinėmis kliūtimis? Kas labiausiai trukdo juos įgyvendinti?
4. Ką apskritai Jūsų gyvenime reiškia tikslas?
5. Ką patartumėte žmogui, kuris nemoka siekti tikslo? Kokios darbinės, žmogiškos savybės reikalingos?

Nijolė Bitinienė, Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė

1. Sunku išskirti svarbiausius tikslus, todėl pasirinksiu darbinės veiklos momentus, kurie man buvo reikšmingi kaip tam tikri pokyčiai. Pirmiausia, džiaugiuosi jau aiškiai sudėliota mokyklos-daugiafunkcio centro veiklos struktūra, užtikrinančia sėkmingą plėtojimą visų centre apjungtų sričių. Antruoju man svarbiu pokyčiu įvardinčiau rajono mokytojų metodinio bendradarbiavimo atsinaujinimą. Atsirandanti aktyvių mokytojų veikla yra didelė švietimo vystymosi galimybė.

2. Didelis įsipareigojimas bus darbas Plokščių miestelio tvarkymo projekto rengimo grupėje. Šiuo metu turime viziją, bet visi derinimo ir projekto rengimo darbai dar tik prasideda.

Savo tiesioginio darbo srityje labiausiai noriu toliau plėtoti veiklos organizavimo kokybės gerinimą. Norime maksimaliai išnaudoti turimą aplinką, kad mokinių ugdymas būtų įdomus ir efektyvus. Taip pat mokomės darbo su suaugusiais subtilybių. Mūsų uždavinys - ieškoti veiklos galimybių kuo platesniam žmonių ratui.

3. Vadybinė praktika padėjo įgyti imunitetą biurokratinėms kliūtims, todėl visada stengiuosi surasti kelius sėkmingam rezultatui. Dažniausiai pavyksta. Gal pasigendu valdžios atstovų  paskatinimo naujiems ieškojimams, idėjų palaikymo ar motyvuoto bendradarbiavimo. Kartais labai daug laiko tenka skirti susitarimams, būna, nuleidi rankas ir viską palieki taip, kaip yra.

4. Galbūt tiesa, jog gyvenime beveik nieko nėra neįmanomo. Kas mums yra svarbu, nusprendžiame mes patys. Taigi stengiuosi siekti to, kas svarbu man ir šalia manęs esantiems žmonėms. Man rūpi, kur ir kaip mes gyvename šiandien, kaip gyvensime rytoj, koks yra ir koks bus mūsų rajonas, mūsų valstybė. Prisipažinsiu, kartais būna liūdna. Bet apskritai esu optimistė ir jei kas liūdina, surandu daug daugiau dalykų, kuriais galiu džiaugtis.

5. Manau, kad tikslo siekimas kiekvienam – savitas mokslas. Mūsų asmeniniai ir visuomeniniai tikslai turėtų kurti tokią ateitį, kokios mes norime. Kita vertus, visi dideli dalykai ir mūsų kuriama ateitis  atsiranda iš mažų kasdieninių žingsnių. Turime jausti, kokia svarbi yra dabartis ir pats dabarties vyksmo procesas. Kasdieninis darbas, atsakomybė už daromą darbą, pagarba žmogui ir gebėjimas džiaugtis – svarbiausi dalykai, darantys gyvenimą prasmingą.

Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono savivaldybės vicemeras

1. Pagal man patikėtų sričių gilumą septynių mėnesių darbas – tik esamos situacijos normalaus matymo, problemų identifikavimo etapas. Socialinėje sferoje daug sprendimų reikalauja institucinės globos pertvarka (ačiū Dievui, pas mus nėra tokių vaikų globos namų kaip Švėkšnoj, Viešvilėj). Kultūros srityje pagaliau vykdome kultūros darbuotojų atestaciją. Tikiuosi, kad kvalifikacinės klasės leis kultūros darbuotojams gauti nors kiek padoresnį atlyginimą.

2. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu, ateinančiais metais reikės pradėti dėlioti 2016–2020 metų švietimo įstaigų pertvarkos planą. Tai bus vienas sunkiausių darbų – reikės protingų ir jautrių sprendimų, kad nepaskubėtume. Kitas veiklos baras – Trečiojo amžiaus universiteto Šakiuose steigimas.

3. Gal labiau kliudo ne biurokratija, bet aiškios strategijos ir vizijos trūkumas. Kai sprendimai priimami vadovaujantis emocijomis, jausmais, šia diena, jie ne visada būna teisingi ilgalaikėje perspektyvoje. Antra vertus, labai sunku apskaičiuoti, kad sprendimas duos naudą, o ne reikalaus papildomų kaštų. Yra daug jautrių sričių, kurias privaloma globoti nežiūrint, kiek tai kainuos biudžetui. Bėda yra valstybinio lygmens – nėra mecenatystės įstatymo, tradicijų.

4–5. Neįsivaizduoju gyvenimo be tikslų. Tai gyvenimo variklis, progreso prielaidos. Jei įgyvendindami darbinius tikslus jausimės realizuojantys save, pasieksime efektyvaus darbuotojo (ar politiko, jei norime) lygmenį. Tokie žmonės yra vertinami, pageidaujami, dėl tokių darbuotojų varžomasi. Man atrodo, kad daugelis yra nuleidę šią kartelę per žemai ir jaučiasi vertingi vien už tai, kad ateina į darbą. Kartais sveika ir tam tikra ambicija, net švelnus garbėtroškos jausmas (juk smagu, kai tave pastebi, vertina), kad tai, kas tau patikėta, atliktum nuoširdžiai ir gerai. Esu įsitikinęs, kad barikados tarp darbuotojų ir darbdavių yra labai dirbtinės. Tas pasakytina ir apie konkurenciją: juk jei šiandien pasiseks tau, tai man greičiausiai pavyks ryt. Saugus, sveikas ir sotus galėsiu jaustis tik tuomet, kai aplink mane tokie bus visi. Tai elementarus dėsnis, kurio negali pamiršti ir ignoruoti nei politikai, nei darbdaviai, verslininkai, nei paprasti, eiliniai žmogeliai.

Grina Šnirpūnienė, Šakių bendruomenių asociacijos pirmininkė

1.  Artinantis Bendruomenių metams, kalbėti vien tik apie 2015 m. yra per maža. Reikia prisiminti tai, kad per trylika bendruomenių centrų gyvavimo metų labai daug kas nuveikta ir veikiama toliau. Matyt, žmonės tikrai patikėjo bendrystės jėga. Per tai į Lietuvą sugrįžta jau buvęs gerokai primirštas dėmesys savo artimui ar visuomenei, darant tai savanorystės pagrindais.

2. 2015 m. buvo džiaugsmo ir rūpesčio metai. Džiaugsmo, nes įgyvendinti ir apibendrinti visi Šakių krašto bendruomenių integruotos vietos plėtros strategijos 2007–2013 m. investicinio laikotarpio darbai. Rūpesčio metai, kad ant pečių tiek bendruomenėms, tiek Vietos veiklos grupei visu svoriu gulė ir tebeguli naujo 2014–2020 m. investicinio laikotarpio rūpesčiai.

3. Kalbėti apie tai, kas labiausiai trukdo įgyvendinti tikslus, vadinasi, reikia aimanuoti. Bet aimanos – įkyrus dalykas ir nieko neduodantis. Jeigu turi tikslą ir esi įsitikinęs, kad tai geras tikslas, siek jo įgyvendinimo. Tačiau lengva nebus, nes pirmyn žengiantys dažnai būna nesuprasti, jų idėjos ne visada sulaukia paramos, tad reikia būti ir kompromisų meistru. Bendruomenių bėda ta, kad jos turi išgyventi beveik be jokios paramos.Tarkim, bendruomenė rašo ir laimi projektą, tačiau nei jo parengimui, nei administravimui jokių lėšų neskiriama. Neskiriama kelionėms, patalpų šildymui, valymui ir apšvietimui.Ta nedidele parama, kurią bendruomenės gauna, galima tenkinti tik kanceliarinius poreikius, padengti ryšių išlaidas, dar vieną kitą smulkmeną išspręsti. Yra bėdų ir valstybės lygmenyje: nesutvarkyta bendruomenių įstatyminė bazė, kurioje be kitų sprendimų turėtų atsirasti ir finansinių problemų sprendimai. Tačiau Šakių bendruomenės turi vieną gerą privilegiją – jų projektai, kuriems reikia bendrafinansavimo, visada yra nuoširdžiai remiami Savivaldybės.

4. Tikslas – gyvenimo variklis. Kitokio kelio nežinau.

5. Siekiamas tikslas turi būti šviesus, prasmingas. Jei jo siekti nemokame, reikia mokytis. Daug ir atkakliai. Pravartu ir su psichologais ar kitais ekspertais pasitarti. Siekiant tikslo svarbiausia yra nenuleisti  rankų, jausti pareigą ir atsakomybę už įpareigojimus ir įsipareigojimus. Niekada nebendrauti su nuostata „užsimiršau padaryti“.