Visą šią savaitę itin daug diskutuota dėl Lukšių kultūros centre susiklosčiusios situacijos, kuri neduoda ramybės – vis prakiūra dujiniai šildymo katilai.

Komiteto pirmininkė Rima Rauktienė prasitarė, kad prieš kelias savaites buvo girdėjusi, jog sugedę abu Zyplių dvare įsikūrusio kultūros centro šildymo katilai. Ji buvo įsitikinusi, kad dabar problemos jau išspręstos, tačiau pirmadienį išgirdo kitokias naujienas. R. Rauktienė, nevyniodama žodžių į vatą, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Evaldo Sniečkaus teiravosi: „Kada pagaliau spręsim šią problemą? Juk ten šalta.“

„Šildymo sistema po trejų metų naudojimo kažkodėl tapo netinkama. Yra rangovai, kurie šią šildymo sistemą įrengė, yra įmonės, kurios prižiūrėjo. Jie ir turi man pateikti išvadas, dėl kokių priežasčių sistema nėra tinkama. Kai turėsim tokius duomenis, žinosime, ką daryti toliau. Be to, įmonės vadovas yra atsakingas už patalpų priežiūrą ir eksploataciją ir turi pateikti siūlymus. Jeigu pati įstaiga (kultūros centras) nesugebės sutvarkyti šio klausimo, reikės lėšų sistemai tvarkyti ir pasirodys, kad kaltų šioje istorijoje nėra, arba iš kaltųjų pinigų išsireikalavimas užtruks, rajono savivaldybės taryba priims sprendimą dėl pinigų skyrimo“, – paaiškino E.Sniečkus.

Nėra kaltų – nėra veiklos

Komiteto pirmininkė nebuvo linkusi nusileisti. Ji mano, jog visa tai, ką pasakė administracijos direktorius, yra ir taip aišku, bet „kol tie kaltieji ieškomi, laikas eina, o patalpos yra šaltos“.

Problemos dėl šildymo katilų Lukšių kultūros centrą persekioja jau gan ilgai. Dujofikuotos katilinės darbo žurnale praėjusių metų balandžio mėnesį užfiksuota, kad neveikia dujas deginantis įrenginys, jis suremontuotas, bet spalio mėnesį vėl prakiuro. Abiem atvejais, kol buvo remontuojamas vienas katilas, veikė kitas, tačiau šių metų vasario 10d. prakiuro ir šio katilo šilumokaitis.

„Nepriklausomai nuo to, kaltas dėl to būtų įstaigos vadovas ar darbuotojas, seniūnas ar tie, kurie kažką blogai padarė statybiniu požiūriu, veikla ir gyvenimas kultūros centre nutrūkti negali. Tačiau dabar veikla yra apribota ir suprantama, dėl ko. Į susitikimą, repeticijas, konferenciją atvažiavę žmonės ten sėdi su paltais. Kol nėra kaltų, nėra ir veiklos? Ar tai yra logiška?“ – administracijos direktoriaus teiravosi R. Rauktienė.

„Jau yra praktika, kad savivaldybė padengia nuostolius ir po to viskas taip ir lieka. Taip neturėtų būti. Taip besielgdami neskatiname kokybės ir atsakomybės. Įstaigos vadovas, užtikrindamas veiklą, turi imtis priemonių. Jeigu savo įgaliojimų ribose ir paskirtame finansavime negali to padaryti, tada turi kreiptis į tarybą ir prašyti pagalbos“, – kategoriškai atsakė E. Sniečkus.

Komiteto pirmininkė, atsakydama į direktoriaus komentarą, replikavo, jog šiuo metu Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė būtent ir vykdo administracijos direktoriaus paliepimą – ieško kaltų.

„Direktorė laukia iš atostogų grįžtančio UAB „Vilkauja“ direktoriaus. Ji nesijaučia kalta, lauks išvadų iš šios įmonės. Bet supraskit, juk ji įvykių negali paskubinti labiau nei tai natūraliai vyksta. Kol vykdomi šie paliepimai, kultūros centras stovi šaltas. Niekaip nesuvokiama kultūros centro steigėjo (rajono savivaldybės – red. past.) nenoras padėti šiuo metu“, – tiesiai šviesiai sakė R. Rauktienė.

Į diskusiją įsiterpęs rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius pasakė savo nuomonę – naujas šildymo katilas kultūros centre turi būti įrengtas nedelsiant, „o iš kur paimti tam pinigų – mes spręsim ir jų surasim“.

„Pirmiausiai turi būti pastatytas katilas, kad žmonės nešaltų. Po to ieškokim tų kaltų ir atitinkamai išsireikalaukim iš jų atsakomybės“, – kalbėjo J. Bertašius.

Kaltas vanduo

Sausio 29 d. kultūros centro direktorė kreipėsi į „Vilkaujos“ direktorių Liną Dubicką, prašydama padėti išsiaiškinti, kodėl prakiuro dujinių katilų „Junkers“, sumontuotų Zyplių dvaro centrinių rūmų (kur įsikūręs kultūros centras) katilinėje, šilumokaičiai.

Tik praėjusį trečiadienį L. Dubickas pateikė atsakymą. Pagrindinė prakiurimo priežastis – netinkamai paruoštas šildymo sistemos vanduo, dėl to vyksta aliuminio šilumokaičio korozija (metalo irimas). Kitaip tariant, buvo neįvertintas vandens paruošimas dvaro rūmuose įrengtiems dujiniams katilams. Šildymo sistemos vanduo buvo minkštinamas, naudojant tam skirtas druskas, kurios tikriausiai ir sukėlė metalo irimą.

„Jei katilai būtų nerūdijančio plieno, nebūtų buvę jokių problemų. Dabar vanduo kaip tik turi būti išvalytas, druskas reikia šalinti“, – komentavo D. Bukšnienė.

Kas prisiims atsakomybę?

Problema kaip ir aiški. Tik D. Bukšnienę dabar neramina viena vienintelė mintis – o kas visgi turėtų prisiimti atsakomybę už šią klaidą? Ar „Vilkaujos“ įmonė, nes nepastebėjo šios problemos, ar tie asmenys, kurie įgyvendindami projektą neįrengė nerūdijančio plieno katilų, ar kažkas kitas?

L. Dubicko pasiteiravus, gal tada, kai prakiuro pirmasis katilas, reikėjo ieškoti priežasties, dėl ko taip nutiko, „Vilkaujos“ vadovas atsakė, jog tuo metu nebuvo apie tai pamąstyta, nes „Junkers“ katilų gaminimo atstovai sutiko pakeisti katilą ir nekėlė dėl to jokių klausimų.

„Šioje situacijoje nematau nei mūsų kaltės, nei projekto rengėjų, nei tų, kurie montavo katilus. Tai yra katilų gamintojų bėda“, – komentavo L.Dubickas.

Įmonės vadovas teigė, jog užsakovas turėtų užimti rimtesnę poziciją, pasitelkti juristus, kurie, parengę atitinkamą raštą, kreiptųsi į gamintojus, kad katilai būtų pakeisti.