Šakiuose Juliaus ir Giedrės Šedbarų įkurta labdaros valgykla veiklą vykdo trečius metus. Kartais, kaip pripažįsta valgyklos įkūrėja, tenka nustebti, nes atsiranda nežinančių, jog apskritai Šakiuose tokia valgykla yra. Ji ne tik yra, bet kiekvieną dieną joje apsilanko 60–80 žmonių, kurie čia gauna ne tik karštos sriubos lėkštę.

G. Šedbarienė pastaruoju metu vis dažniau sulaukia klausimų, ar labdaros valgykla vis dar dirba, ar čia verda sriubą, priima ir dalina labdarą.

„Dabar dar intensyviau vykdome savo veiklą. Kiekvieną darbo dieną Šakių labdaros valgykloje apsilanko 60–80 asmenų, kuriems suteikiama parama maistu bei drabužiais ar kitais, gerų žmonių paaukotais daiktais“, – sako G.Šedbarienė.

Moteris pripažįsta, kad komentarų apie jų veiklą yra įvairių. Daugelis pritaria, palaiko, bet yra kas to nesupranta, o čia besilankančius ir ubagais ar veltėdžiais vadina.

„Visgi mane dažniausiai pasiekia tik geri komentarai“, – patikina pašnekovė.

Tačiau žmonės ne iš gero gyvenimo čia užsuka. Vos į patalpą užėjus „Draugo“ žurnalistams, kai kurie prasiskirstė akimirksniu, nes vengia viešumo, į šoną suka akis, nenori rodyti veido. Kiti replikuoja, kad geriau jau sriubos lėkštės negaus nei papuls į kadrą. Nejauku, nes tenka pripažinti, jog tu neišgyveni, neturi pinigų ar darbo. Visgi kontingentas gana įvairus – nuo jaunimo iki garbingo amžiaus senolių. Visi registruojasi specialiame žurnale. Vieni sriubos lėkštę suvalgo vietoje, kitiems G. Šedbarienė įpila į jų pačių atsineštus indelius. Daugiavaikės mamos dar gauna ir kitokių produktų – pieno, kefyro, bandelių ir pan.

„Šiuo metu sąraše yra 130, bet ateina mažiau. Be to, labai jaučiame, kai būna mokamos pašalpos, nes tada valgančių mažiau, o mėnesio pabaigoje net pritrūkstame sriubos“, – pasakojo G. Šedbarienė.

Yra apsilankančių ne tik iš Šakių, bet ir kitų rajono seniūnijų.

Džiaugiasi savanoriais

Čia besilankantys – tarsi šeima. Jie net gėlių vazonėliais valgyklos palangę papuošė. Nors sriuba dalinama 11 val., tačiau kai kurie čia susirenka nuo 10 val., susėdę gurkšnoja arbatą, kalbasi, juokauja. Vos ne dienos centras, nes jiems čia smagu, susitinka su tokio pat likimo žmonėmis.

G. Šedbarienė ypač džiaugiasi nuolat valgykloje besidarbuojančiais penkiais savanoriais. Vienas kiekvieną rytą surenka produktus, dvi moterys padeda virtuvėje, dar dvi talkina prie ūkio darbų.

„Be jų pagalbos mūsų veikla būtų neįmanoma“, – sako valgyklos įkūrėja.

Tad čia visuomet laukiamas kiekvienas, norintis prisidėti, pagelbėti. Pavyzdžiui, antrus metus savanoriaujanti Danutė čia tik morkų atėjo, o atėjusi ir pasiliko.

„Smagu. Namie nusibosta, o čia ir pagelbėt galiu, ir pabendraujam“, – džiaugėsi garbaus amžiaus moteriškė.

Panašiai kalbėjo ir Onutė: „Smagu, kad gali save atiduoti, pasidalinti. Negi namie sėdėsi ir tik apie problemas galvosi? Jų turi visi.“

Onutė ypač daug prisideda prie labdarai skirtų rūbų tvarkymo. Viską ji surūšiavusi, sužiūrėjusi. Iškart patikina, kad labiausiai trūksta vyriškų rūbų ir avalynės. G. Šedbarienė džiaugiasi, kad ir patys aukotojai atneša tvarkingus, sulankstytus ar net išlygintus drabužius. Kartais, kaip svarsto moteris, žmonės gal net per daug atsakingai į tai žiūri, nes mano – gal jau rūbas netinkamas aukoti, gal nesutvarkytas, per daug nunešiotas...

„Mums tinka viskas, svarbu, drabužis tvarkingas, tinkamas nešioti. Atėję pasirinkti labdaros nežiūri, ar daiktas firminis, ar ne. Tiesiog ieško, ko trūkta, ko reikia“, – kalbėjo G. Šedbarienė.

Be to, jie sulaukia ne tik rūbų, bet ir kitokių daiktų, tuo labai džiaugiasi. Pavyzdžiui, yra pagelbėjusių indais, žmonės remia daržovėmis ar tiesiog prisideda finansiškai. Ir dabar praverstų keletas stalų, kėdžių, nes nepakanka vietos visiems, norintiems susėsti.

Padeda ir įmonės, ir pavieniai

Valgyklos įkūrėja pripažino, kad dažnai girdi klausimą, kam ji su vyru tai daro, kam jiems to reikia. Tačiau šeima įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi daryti kažką gero, nesvarbu, koks jo išsilavinimas, kokia religija ar socialinis statusas. Tuo labiau, kad mato, jog tai reikalinga ir prasminga.

Veiklą palaiko, remia bei įkvepia ne tik savanoriai, bet ir UAB „Gulbelė“, AB „Norfos mažmena“, VšĮ „Mano skveras“, „Maisto bankas“, Šakių rajono savivaldybė, Seimo narys Mindaugas Bastys, kiti geros valios miesto gyventojai, kurie nuolat aukoja labdaros valgyklai.