Šiandien minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šia proga kalbiname Lekėčių vaikų dienos centro, vieno pirmųjų rajone, darbuotojas, kurios neslepia meilės ir atsidavimo savo darbui.

Vienas ilgiausiai veikiančių

Labdaros fondo „Lekėčių bendruomenės centras“ vaikų dienos centras „Antrieji namai“ – vienas ilgiausiai veikiančių dienos centrų visame rajone. Jis įkurtas 2001 m. gruodžio mėnesį ir netrukus švęs 15 metų sukaktį. Į rajono savivaldybei priklausantį pastatą kiekvieną dieną susirenka 23 įvairaus amžiaus vaikai. Čia jie ruošia namų darbus, valgo, žaidžia. Čia jie patys pasisiuva lėles, kurios vėliau sukasi viename iš kambarių įrengtame lėlių teatre. Lauke vaikams veiklos taip pat netrūksta – jie žaidžia futbolą, supasi ant sūpynių ir... ravi daržą, o vėliau čia užaugintas daržoves su mielu noru suvalgo.

Kad visa ši veikla gyvuotų, o vaikams po pamokų būtų kur dėtis, kol laukia autobuso ar kol mama ir tėtis dirba, reikia ir žmonių, kurie galėtų, o svarbiausia – norėtų čia dirbti. Ingrida Kasparavičienė, Irena Stanislovaitienė ir seniūnijoje socialinio darbo organizatore dirbanti, tačiau kiekvieną dieną į Vaikų dienos centrą užsukanti Alvyda Kirkickienė – tarsi fėjos krikštamotės sukasi aplink centre besilankančius vaikus, suteikdamos visą reikalingą pagalbą. I. Stanislovaitienė kadais dirbo ir Lekėčių darželyje, kurio jau daugelį metų miestelyje nebėra. Dabar moteris sako, jog gali save realizuoti padėdama vaikų dienos centre. Tiesa, centre taip pat savanoriauja projekte „Atrask save“ dalyvaujančios merginos, kurios pačios užaugo šioje įstaigoje, praleisdavo čia daug laiko, o dabar padeda mažiesiems centro lankytojams.

Reikia naujų langų, grindų

Pastate, kuriame dabar įsikūręs vaikų dienos centras, kadaise buvo įsikūrusi Lekėčių apylinkės taryba. Kaip kalba pačios darbuotojos, nors pastatas ir kuklus, senos statybos, bet čia jauku ir miela širdžiai. Žiemomis mažieji lankytojai centre nešąla, nes prieš kelerius metus rajono savivaldybė nupirko naują šildymo katilą, dar gelbsti polietileno plėvele apkalti langai. Tiesa,  moterys mano, kad reikėtų  naujų grindų ir langų. Deja, pinigų tam nei rajono savivaldybė, nei seniūnija neturi.

Vaikų dienos centrams šiuo metu nėra lengva. Rajono savivaldybė metų pradžioje jiems skiria po 2 tūkst. eurų, o likusias lėšas tenka prasimanyti. Žinoma, viena iš idėjų – rengti projektus, kuriuos centre ruošia I. Kasparavičienė. Jei ne dalyvavimas projektuose, Lekėčių vaikų dienos centras, ko gero, ir likusieji dienos centrai vargiai ar gyvuotų. I. Kasparavičienė pasakojo, jog anksčiau projektinių lėšų gauti būdavo kur kas lengviau.

Profesijos nekeistų

Dažnai akcentuojame, kad  sudėtingiausia seniūnijų socialinėms darbuotojoms, kurios dirba su socialinės rizikos šeimomis. Tačiau ir su mažaisiais nėra lengva. Nors vaikų dienos centrus gali lankyti vaikai iš visų šeimų, vis tik daugiausiai juose vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Lekėčių vaikų dienos centro moterys pasakojo, jog čia susiklosto įvairių situacijų. Juk vaikai savo elgesio, bendravimo ir socialinius įgūdžius atsineša tokius, kokius įgauna šeimoje, elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai.  Visgi šios moterys, nors dirba tikrai sudėtingą, daug kantrybės reikalaujantį darbą, tarsi susitarusios sako, jog toks darbas – vienas malonumas.

„Jei reikėtų dar kartą rinktis profesiją – rinkčiausi tą pačią. Neišpasakytas jausmas, kai matai, jog padedi žmogui, kad gali būti naudinga. Kai matau, kad ir menkiausius pokyčius žmonių gyvenime – tai tikra palaima“, – kalbėjo A. Kirkickienė.

„Didžiausias malonumas, kai vaikas tavimi pasitiki ir užmezgi su juo ryšį. Tada supranti, kad dirbi tą darbą, kurį ir turėtum dirbti“, – pratęsė I. Kasparavičienė.