Vėtyti ir mėtyti labdaros valgyklos įkūrėjai Giedrė ir Julius Šedbarai vėl kuriasi naujose patalpose. Jau trečią kartą. Tačiau šakiečiai sako: jei taip yra, tikriausiai taip turi būti ir optimistiškai žvelgia į ateitį. Nors darbo naujose patalpose per akis, jie tikisi nuo kovo pagalbą skurdžiai gyvenantiems teikti jau iš čia.

Daugiau nei trejus metus labdaros valgykla veikė buvusios vaistinės pastato rūsyje. Tačiau pastatą iš savivaldybės įsigijo prekybos tinklas „Elektromarkt“ ir G. ir J. Šedbarams teko sukti galvą, ką daryti toliau. Apie tai, kad veiklą nutrauktų, minčių nebuvo.

„Tiesiog tai dar vienas išbandymas, bet mes tikime, kad viskas bus gerai“, – optimizmo neslėpė G. Šedbarienė.

Tad prasidėjo naujų patalpų paieškos. Sunerimo ir patys valgyklos lankytojai, čia kasdien gaunantys po šiltą dubenį sriubos, maisto davinį ar galintys pasirinkti labdaros. G. Šedbarienė sako, jog įvairius variantus svarstyti bei ieškoti tinkamo teko kelis mėnesius.

„Su kuo tik nebendravom, ko neklausėm. Ir su Vaikų globos namų direktorium Virginijum Kelertu, ir su ligoninės vyriausiuoju gydytoju Algirdu Klimaičiu, ir su verslininkais, nekilnojamo turto agentais...“ – patalpų paieškas prisimena moteris.

Ji pripažįsta, kad galimybės ribotos, nes patalpos reikalingos pirmame aukšte, be to, reikia vietos ne tik virtuvei, salei, bet ir prekių sandėliavimui, labdarai. Galiausiai apsistota prie Kęstučio g. esančio pusrūsio patalpų, kuriose prieš kurį laiką buvo prekiaujama dviračiais. Patalpos tinkamos, užimančios daugiau nei 100 kvadratinių metrų, bus kur įrengti du tualetus (lankytojams ir personalui), taip pat yra pakankamai vietos kitoms pagalbinėms patalpoms. Nors valgyklos įkūrėjai visą reikiamą virtuvės įrangą, baldus turi, tačiau naujose patalpose reikia kapitalinio remonto. G. Šedbarienė vardija, kad reikės ne tik sienas lyginti, perdažyti, bet ir tvarkyti grindis, lubas, keisti ir tvarkyti elektros instaliaciją, santechniką. Negana to, patalpos visiškai nešildomos, todėl valgyklos įkūrėjai galvoja, iš kur gauti elektrinius šildytuvus. Nors trūksta statybinių medžiagų, reikia ir darbo jėgos, bet J. ir G. Šedbarai nedejuoja, o džiaugiasi, kad šio to jau sulaukė, o prie darbų talkina ir patys labdaros valgyklos lankytojai. Pavyzdžiui, UAB „Baulita“ pažadėjo padovanoti langą, jau yra padovanotos plytelės, šiek tiek dažų. Paramą šiems metams skyrė savivaldybė, tad bus sumokėta už nuomą. Nors už metus teks pakloti 2 tūkst. eurų, tačiau pigesnio varianto niekaip nepavyko rasti. Žinoma, jie niekad neatmetė pagalbos, patarimo. Moteris net specialią sąskaitą banke atidarė, kad norintys galėtų paaukoti remontui. J. Šedbaras darbo nesibodi pats, tad su vienu pagalbininku jau įstatė papildomas duris, pradėjo konstruoti sieną tualetui.

„Nesam profesionalai, darbo tikrai daug, bet gal kaip nors iki kovo spėsime“, – patikina pašnekovai.

Nors ir tenka kelintą kartą kraustytis, susidurti su likimo metamais išbandymais, G. Šedbarienė sako, kad veiklą planuoja tik plėsti ir džiaugiasi, kad tai ir vyksta.

„Džiaugiuosi, kad plečiasi. Gauname produktų iš „Norfos“, „Maisto banko“, „Laimės“. Be to, žmonės jau žino, kad gali atnešti labdaros, daiktų, o kiti žino, kad gali sulaukti pagalbos“, – kalbėjo moteris.

Pasak jos, būna, kad šakiečiai dovanoja ne tik rūbų, bet ir įvairių daiktų ar net buitinės technikos, o dirbančios savanorės stengiasi, kad visa tai pasiektų tuos, kam paramos tikrai reikia. Iš viso pasikeisdami centre dirba 10–15 savanorių. G. Šedbarienė juokauja, kad, gaunant paskutinės dienos galiojimo produktus, valgyklos lankytojai dažnai ir torto gabalėliu pasimėgauti gali, ir susėdę, kol baigs virti sriuba, tiesiog draugiškai pasišnekučiuoti, nes yra susigyvenę lyg šeima.