Rengiant savivaldybės 2018–2024 m. plėtros strateginį planą kartu su rajono savivaldybės ir Marijampolės kelių priežiūros atstovais buvo aptarta kelių ir gatvių infrastruktūra.

Susitikime dalyvavę UAB „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Štrimaitis, direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Algimantas Bičkus patikino, kad jie jau dabar yra nustumti nuo kelių valdymo, o ateityje atliks tik kelių priežiūrą. UAB „Marijampolės regiono keliai“ bus prijungti prie naujai kuriamos valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ Kaune.

Buvo keltas klausimas dėl ypač prastos būklės kelio Kaunas–Šakiai (6,8 km. atkarpa) remonto. Pasak A. Štrimaičio, leidimas statyboms yra išduotas, kada bus paskirtas finansavimas, spręs Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pasak savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, daugeliui nesuprantama, kodėl kelyje Liepalotai–Beduonė per Adomiškių kaimą pasirinktas skaldos pagrindo sluoksnis. Kelių atstovai paaiškino, kad dar 2014 m. buvo net kelių ministerijų vykdoma žvyrkelių programa „Zebra“, kurios tikslas buvo gyvenvietėse išasfaltuoti kuo daugiau kelių, tačiau, taupant pinigus, nukentėjo darbų kokybė, nes buvo paklotos lengvos dangos. Pasak kelių atstovo, Marijampolėje tokios dangos paklota apie 10 km.

Šakiečiai taip pat teiravosi, kada bus užbaigtas kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas remontas. Buvo atsakyta, kad iki Naujųjų metų bus baigti šio kelio remonto darbai.

K. Kuncaitis teiravosi dėl Šakių miesto V. Kudirkos gatvės, pasirodo, po atliktų darbų važiuojamoje dalyje yra įsmukę šuliniai. A. Bičkus paaiškino, kad kelininkams komunikacijų tinklai nepriklauso ir jie negali jų tvarkyti, anot svečio, kadangi atliktiems darbams suteikta penkerių metų garantija, trūkumus turėtų šalinti darbus atlikusi įmonė.

Kalbėta ir apie Kudirkos Naumiesčio tilto rekonstrukciją.

„Kelių direkcijoje mums buvo paaiškinta, kad panašios būklės tiltų Lietuvoje yra apie 30 proc. Manome, kad Automobilių kelių direkcijoje vykstanti darbuotojų kaita mums visiškai nenaudinga, ten niekas nesiryžta priimti jokių sprendimų. Jūsų savivaldybė turėtų nenustoti rašyti jiems raštų, kad, pavyzdžiui, baigia jau šio tilto turėklai nukristi, šitas tiltas turėtų būtų remontuojamas kapitaliai“, – kalbėjo A. Štrimaitis.

Susitikime dalyvavęs Lukšių seniūnas Vidas Cikana pabrėžė, kad strategiškai yra svarbus kelias Zypliai–Griškabūdis, jo žodžiais, čia vyksta intensyvus eismas, seniūnas teiravosi, kada bus išasfaltuotas šis kelias, jis garsiai svarstė: nejaugi tik Seimo nariui ten apsigyvenus pajudėtų šis klausimas iš mirties taško. Seniūnas išsakė priekaištus ir dėl centrinės A. Tatarės gatvės Lukšiuose, kurioje nėra šaligatvio.

Nieko paguodžiančio iš svečių nesulaukta ir dėl kelio Šakiai–Slavikai. Kelių atstovai paaiškino, kad šį kelią reiktų platinti iki šešių metrų, bet kaip gauti šiam keliui finansavimą, kelių atstovai negalėjo pasakyti.

Kalbėta ir apie vietinės reikšmės kelius, kurių rajone yra 818,5 km, bei 272 km gatvių. Pasak Ūkio skyriaus specialistės Astos Cikanienės, jei savivaldybei būtų priskirti siauresni nei aštuonių metrų pločio keliai, tai kelių būtų pusantro karto daugiau.
„Sodininkų bendrijose esančius kelius mums taip pat gali priskirti, tai mums tik papildomas rūpestis, nes finansavimas tai nepadidės“, – kalbėjo savivaldybės atstovai.

K. Kuncaitis teigė, kad kitais metais kelių priežiūrai numatytas 5–8 proc. mažesnis finansavimas, šiemet gauta per 1 mln. Jo manymu, kelių nesaugo ir netausoja dauguma jais važiuojančių.

Taip pat išsakytas pasiūlymas, kad privačių miškų savininkai bei ūkininkai turėtų seniūnus informuoti apie numatomą vežti medieną ir produkciją vietinės reikšmės keliais.