Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį, skelbia portalas alfa.lt, atmetė buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio skundą, kuriame jis teigė, kad neturėjo galimybės tinkamai apsiginti nuo Valstybės saugumo departamento jam mestų kaltinimų.

2017 m., remiantis Valstybės saugumo departamento pažyma, M. Basčiui nebuvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija.

2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, kai pretendavo gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

2018 m. kovo 13 d. Seimas balsavo dėl Seimo nario mandato panaikinimo M. Basčiui, tačiau balsavusiųjų už (72 balsai) nepakako.

Kovo 14 d. M. Bastys pats atsisakė Seimo nario mandato.

Vėliau Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadas, kad M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus ir kad jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. NSGK taip pat pareiškė, kad teikdamas paaiškinimus jam M. Bastys melavo. M. Bastys visus kaltinimus neigė.

Į Strasbūro teismą politikas kreipėsi, kai Lietuvos administraciniai teismai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą dėl VSD rašto, kuriame teigiama, kad dėl ryšių su Rusijos piliečiais M. Basčiui neturėtų būti leidžiama susipažinti su slapta informacija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad tai neužkirto kelio M. Basčio ginti savo teises Lietuvos teismuose, nes jis būtų galėjęs bylinėtis dėl Seimo pirmininko sprendimo nesuteikti jam leidimo dirbti su slapta informacija.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tokio formalaus sprendimo nepriėmė, nes M. Bastys pats savo noru pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų ir poreikio susipažinti su slapta informacija nebeliko.

Septyni Strasbūro teisėjai priėjo prie išvados, kad M. Bastys būtų turėjęs galimybę pateikti argumentus dėl VSD rašto teiginių, jei būtų patenkinęs būtiną sąlygą – „pasilikti pirmininko pavaduotojo pareigose bent jau kol pirmininkas priimtų oficialų sprendimą nesuteikti jam leidimo dirbti su įslaptinta informacija“.

„Teismas yra įsitikinęs, kad skundo dėl sprendimo nesuteikti leidimo su įslaptinta informacija pateikimas būtų suteikęs pakankamą galimybę pateikti argumentus prieš išvadas, pateiktas VSD parengtame tarpiniame dokumente, ir užsitikrinti, kad šiuos argumentus teismai tinkamai išnagrinėtų“, – rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime.

M. Bastys „Draugui“ teigė iš Europos Žmogaus Teisių Teismo išvadų supratęs, kad „civiline tvarka bendrosios praktikos teismas gali nagrinėti tos pažymos pagrįstumą“. Pašnekovas įsitikinęs, kad VSD pažyma tik šmeižia ir neturi jokio pagrindo, todėl mato dar vieną galimybę savo garbę ginti civiline tvarka.

„Neįsivaizduoju, kaip VSD pagrįstų tą pažymą teismuose“, – sako buvęs Seimo narys ir tikina, jog jis buvo ir yra įsitikinęs savo teisumu, o kaip formuosis teismų praktika, parodys laikas.

„Draugo“ inf.