Artėja vasaros sezonas, kada prasidės intensyvūs aplinkos tvarkymo, žolės pjovimo darbai. Ar seniūnijose užteks darbo jėgos, kai su metais mažėja dirbančių viešuosius darbus, mažėja atidirbančių už gaunamas socialines pašalpas asmenų?

Po seniūnijų reformos darbininkų etatai seniūnijose apkarpyti – dažniausiai likę po 3–4 darbininkus, kurie nuolat dirba įvairius ūkio darbus. Tačiau tokios darbo jėgos yra per mažai tiek žiemą, tiek vasarą, nes viešųjų erdvių, kur reikia tvarkyti, genėti, pjauti žolę, visose seniūnijose yra daug. Nuolatiniams darbininkams labai padeda atidirbantys už socialines pašalpas žmonės. Deja, vien jais seniūnai pasikliauti negali, nes neaišku, kada ateis, kada pasiims nedarbingumo pažymėjimą, pasiteisins kitaip, o darbai nelaukia. Beje, šią žiemą seniūnijos nemažino apsukų dirbdami lauko darbus, nes oro sąlygos tam buvo gan palankios.

„Žiemą genėjom krūmus, tvarkėm medieną, kapinių tvorą, maniau, apsidirbom tuos pagrindinius darbus, bet praūžę smarkūs vėjai vėl privertė medžių ir vėl iš naujo tenka tvarkytis“, – sako Lukšių seniūnas Vidas Cikana.

Gerai, anot seniūno, kad turi seniūnijoje keturis nuolatinius darbininkus ir dar kasdien ateina vidutiniškai po aštuonis žmones, kurie atidirba už gaunamas pašalpas. Tačiau, prasidėjus gėlių sodinimui, jų priežiūros sezonui, žolės pjovimui ir kitiems intensyviems darbams, šių darbininkų neužteks, tada seniūnas džiaugsis iš Užimtumo tarnybos gavęs kokį darbininką, dirbantį viešuosius darbus.

Kidulių seniūnė Renata Švelnytė sako, kad be nuolatinių darbininkų neapsieitų, nes vien už pašalpas ateinančiais atidirbti darbininkais pasikliauti neįmanoma. Nors tokių teoriškai yra kas mėnesį po 10–15 asmenų, tačiau jie ne visada, kada reikia, ateis – kartais pasiima nedarbingumo pažymėjimą, prižiūri savo mažus vaikus ir panašiai.

„Jų pagalba dirbant lauko darbus yra didelė – stengiamės su minimaliom pajėgom nudirbti visus darbus. Laukiam pavasario, kada padės ir iš vadinamos užimtumo programos darbininkai“, – sako seniūnė.

Tiek Kidulių, tiek Sudargo, tiek Slavikų seniūnijose yra prižiūrimi dideli parkų, piliakalnių plotai, anot šių trijų seniūnijų seniūnų, darbininkų čia niekada nebūna per daug, tačiau kadangi seniūnijose gyventojų skaičius nedidelis, tai pagal tai skirstant finansavimą jie žmonių iš Užimtumo tarnybos gali samdyti nedaug – tik po vieną du pagalbininkus viešiesiems darbams dirbti vasarą, nes nėra lėšų. Anot Sudargo seniūnės Ritos Grigaitienės, žmogus seniūnijoje yra didžiausia vertybė ir kol yra žmonių, tol seniūnijos gyvuoja ir jų darbai juda į priekį.

Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis sako, kad lauko darbų jis turi daug ir žiemą, ir vasarą, nes pastaruosius porą metų šaltuoju sezonu intensyviai šalina krūmus, augusius pakelėse. Anot seniūno, iki šv. Velykų dar nebuvo poreikio darbinti viešuosius darbus dirbančiųjų, tačiau balandžio pabaigoje teks prašytis ir jų pagalbos, nes prasidės aplinkos tvarkymo, augalų, žolės priežiūros darbai. Su seniūnijos darbuotojais ir už pašalpas atidirbančiais žmonėmis, seniūnas sako, ne tik aplinką gražina, bet ir daro kitus naudingus darbus – pernai prigamino 15 naujų lauko suolelių, kuriuos netrukus pastatys viešose erdvėse, o iš viso seniūnija per porą metų pasigamino 35 suoliukus.

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius sako, jeigu ateityje dar labiau dirbančiųjų skaičius mažės, teks dėliotis prioritetus, kuriuos plotus tvarkyti pirmiausiai, o kurie gali ir palaukti.

Nuo darbo jėgos stygiaus seniūnus gelbėja tai, kad jie kasmet įsigyja vis daugiau modernios technikos, kuri atstoja žmonių darbo jėgą. Pernai Sintautų seniūnijoje įsigijus traktoriuką-žoliapjovę, anot seniūno Kęstučio Birbilo, šįmet žolės pjovimui reikės dviem darbininkais mažiau negu pernai. Seniūnas sako, jeigu dar pavyks įsigyti žolės mulčiavimo padargą prie traktoriuko, tada darbai bus atliekami dar sparčiau ir greičiau.  

Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis teigia, kad seniūnija taip pat negali pasigirti darbininkų, kurie atidirba už pašalpas, skaičiumi – per dieną ateina apie dešimt žmonių, o jeigu daugiau ateina moterų, tada sudėtingiau organizuoti darbus, kur reikia dirbti su technika (trimeriu, žoliapjove, krūmapjove ir t.t.). Tačiau nuo darbo jėgos stygiaus seniūniją gelbsti vis gausesnis technikos parkas – šį pavasarį seniūnija įsigijo mažą greiderį, kuriuo, anot seniūno, pasilygina nedideles duobutes seniūnijos keliuose, o pernai įsigytas lapų siurblys, kuriuo į priekabą susiurbiami sugrėbti lapai, seniūnijai taip pat leis „sutaupyti porą žmonių“. Didžiausios rajono seniūnijos Šakių seniūnas Dalius Jasevičius sako, kad žmonių neatstos technika, kad ir kokia ji būtų moderni, nes tas žoliapjoves ir trimerius reikia kažkam valdyti. Tačiau Šakių seniūnas didelį palengvinimą jaučia po to, kai įsigijo mechaninę gatvių šluotą, kuri šluoja žymiai sparčiau ir greičiau negu rankomis. Tiesa, šluota dabar yra tobulinama ir kol kas jos gatvėse dar nematyti. Seniūnas sako, kad ateinančių asmenų kasmet mažėja, o ir iš Užimtumo tarnybos seniūnija šįmet, kaip ir kitos seniūnijos, galės imti mažiau žmonių, nes tiesiog sumažėjo finansavimas.

Nepaisant karantino, vis tiek į seniūnijas renkasi atidirbantys darbininkai, kurie ir žiemą, ir vasarą atlieka aplinkos tvarkymo, šiukšlių rinkimo, šakų genėjimo ir kitus darbus, o seniūnai juos darbina po vieną, kad nesibūriuotų, nesitelktų į krūvą. Balandžio pabaigoje daugelis seniūnų jau žada imti darbui žmones ir iš Užimtumo tarnybos.