„Santuokos sakramentas nėra socialinis susitarimas, tuščias ritualas ar vien išorinis įsipareigojimo ženklas“, – rašoma apie meilę šeimoje popiežiaus Pranciškaus posinodiniame popiežiškame paraginime AMORIS LAETITIA. Santuoka – tai rimtas, laisva valia priimamas, abipusis įsipareigojimas, kuriam reikalingas pasirengimas. Todėl visi, norintys priimti Santuokos sakramentą Katalikų Bažnyčioje, prieš tai turi baigti sužadėtinių kursus, kuriuos organizuoja dekanatų šeimos centrai.

Vienas iš jų yra ir Šakiuose. Šakių dekanato šeimos centro koordinatorius gydytojas Vaidas Balčiūnas, paklaustas, kaip galėtų trumpai pristatyti sužadėtinių parengimo kursus pirmą kartą apie juos girdinčiam žmogui, sakė: „Kiekviename dekanate yra organizuojamas pasiruošimas sakramentams: Krikštui, Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimui. Kitas etapas – tai Santuokos sudarymo sakramentas. Vyskupų konferencijos nutarimu yra patvirtinta programa, kuri remiasi Bažnyčios mokymu ir krikščioniška šeimos samprata. Būtent pagal tą programą ir yra vykdomas krikščionių, pasiryžusių priimti Santuokos sakramentą Bažnyčioje, paruošimas.“ Nors išklausius sužadėtinių kursų ciklą išduodamas pažymėjimas galiojimo laiko neturi, tačiau pageidaujama, kad laikotarpis nuo kursų baigimo pabaigos iki santuokos nebūtų ilgesnis nei vieneri metai.

Neretai galima pastebėti, kad sužadėtinių kursai dažnai yra apipinti stereotipų. Šakių dekanato šeimos centro koordinatorius sako, kad šiuos kursus žmonės vertina skirtingai: gyvenantys krikščionišką gyvenimą, reguliariai lankantys Bažnyčią tai priima kaip natūralų pasiruošimą, tačiau ir su stereotipiniu požiūriu yra tekę susidurti.

„Kai kas galvoja, kad gal čia poterių pamokins ar pamokslėlį paskaitys. Todėl jie lieka maloniai nustebę, pamatę, kad tai įdomi ir dažnai nelengva veikla“, – sako  šeimos centro koordinatorius.

V. Balčiūnas pasakoja, kad kursus pradedantys sužadėtiniai gauna pratybų sąsiuvinius, kuriuose yra apie aštuoniasdešimt klausimų, pagelbstinčių analizuojant vienas kitą iš dvasinės, psichologinės bei gyvenimiškos patirties pusių. Tai ne tik padeda geriau pažinti vienas kitą, vienas kito šeimą, bet taip pat ir suprasti tikėjimo reikšmę šeimyniniame gyvenime.

„Kursų metu ne tik aiškinamos tikėjimo tiesos, bet kartu ir tai, kaip jos realiai veikia mūsų gyvenime, kokia Dievo valios įtaka mūsų gyvenimui priimant šį sakramentą ir gyvenant sakramentinėje santuokoje. Kalbamės apie daugybę praktinių dalykų, kurie laukia sukūrus šeimą“, – pasakoja pašnekovas.

Šeimos centro koordinatorius sako, kad Šakių šeimos centre Santuokos sakramentui kasmet pasirengia iki 50 porų. Jis teigia, kad porų skaičius neauga dėl bendrų demografinių tendencijų ir sekuliarumo. Tiesa, šiuo metu dėl karantino sužadėtinių kursai Šakių šeimos centre yra laikinai nutrūkę – kursus nuotoliniu būdu organizuoja Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras. Tačiau pašnekovas džiaugiasi, kad lankiusieji kursus dažnai rekomenduoja juos savo draugams, o Šakių šeimos centre šiuos kursus lankyti vyksta poros net iš kitų miestų. Anot jo, kursus lankančius sužadėtinius pozityviai nuteikia jaukumas – užsiėmimai vyksta kamerinėje aplinkoje ir mažais srautais.

Šakių šeimos centro koordinatoriaus pabrėžia, kad sužadėtinių kursais siekiama paskatinti sąmoningą ir nuoširdų žmonių pasiryžimą tuoktis, jis sako: „Apsisprendimas priimti Santuokos sakramentą yra neatšaukiamas. Sakramentinė santuoka – neišardoma.“ Sparčiai modernėjančiai visuomenei kartais gali atrodyti, kad, net ir sudarius antrąją civilinę santuoką, nekils didelių problemų priimti ir Santuokos sakramentą Bažnyčioje. Tačiau tai neįmanoma. Nebent Bažnytinis teismas pripažintų pirmąją santuoką, sudarytą Bažnyčioje, negaliojančia.

Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, vicedekanas Vytautas Antanas Matusevičius teigia, kad dėl porų, neišlaikančių gyvenimo išbandymų ir pasukančių skirtingais keliais, gali būti kaltas ir auklėjimas. Dvasininko manymu, galbūt nuo mažumės mūsų požiūris turėtų būti formuojamas kitoks – kad tikėjimas, Dievas, santykis su Dievu, amžinybė, meilė nėra lengvabūdiški dalykai, kaip dabar mano jaunimas. Be to, žmogaus atsakomybė turėtų būti ugdoma nuo mažens, reikėtų daugiau dėmesio teikti ir jaunimo ugdymui kalbant, „kad už meilę reikia kovoti, aukotis, kad gyvenimas santuokoje yra menas ir kantrus darbas, kad tam reikia ruoštis nuo mažumės“.

Kunigas Vytautas Antanas Matusevičius sako, kad atsakingas požiūris į draugystę, meilę, gyvenimą atneštų ir daugiau laimės: „Žmonės labai klysta, jei galvoja, jog bet kaip gyvendami gali sukurti laimingą santuoką. Jei jie taip galvoja, gyvena iliuzijose, nes tai – neįmanoma. Gyvenimo išmintis liudija, kad laimę galima sukurti tik aukojantis.“

Aušra Čebatoriūtė