Prisistatantys kaip gamtos mylėtojai, priešiškai prieš medžiotojus nusiteikę aktyvistai dažnai surengia ne tik psichologines atakas, šmeižia visą bendruomenę, rašo įžeidžiančius komentarus, bet ir suniokoja įvairų medžiotojų inventorių. miske.lt (D. Staponkaus) nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Pastaruoju metu gyvūnų teisių aktyvistai atidžiai stebi medžiotojų veiksmus ir stengiasi užkirsti kelią, anot jų, beprasmiškam gyvūnų žudymui. Dažnai šių žmonių užgaulūs žodžiai medžiotojų atžvilgiu pereina į konkrečius veiksmus arba protesto akcijas, o praėjusią savaitę psichologinės atakos sulaukė ir pats Šakių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis.

Dešimtmetį rajono medžiotojus ir žvejus telkiančioje organizacijoje dirbantis G. Liepuonis sako, jog į oficialų draugijos elektroninį paštą jis sulaukė Birutės Stonkienės – moters, kurios jis nepažįsta, laiško su šiuo turiniu (laiško kalba netaisyta – red. past.): „Pasižiūrėkite Lietuvos medžiotojai – gyvūnai turi jausmus, o jūs ką turite? Esate velnio apsėsti, įlįsite tiesiai pragarą. Džiaugiatės nušovę beginklį gyvūną ...o ar pagalvojote  kad gyvenimas duotas gyventi tik Vieną kartą, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai turi teisę į laisvę, turi teisę gyventi tiek, kiek duota Dievo. Esate bejausmiai, praradę sąžinę ir sielą. Jus taip auklėjo jūsų tėvai – žudyti... Gėda, gėda ir dar kartą gėda!!! Tegul sužino visas pasaulis kiek ir kokie žudikai gyvena Lietuvoje, jūsų rankos suteptos nekaltu gyvūnų krauju, sutepta ir sąžinė. Esate pasmerkti už Visatos pilnam susinaikinimui“.

Laiške dar pridedama nuoroda į trumpą videomedžiagą, kurioje įfilmuota, kaip kažkokie žmonės šeria laukinius gyvūnus aptvaruose. Moteris gamtos žinovui neprisistatė, kad yra kokios nors aktyvistų grupės narė ir nepareiškė jokių pageidavimų, todėl G. Liepuonis mano, jog tai tiesiog eilinė psichologinė ataka prieš medžiotojus, o tokių ir socialiniuose tinkluose netrūksta. Įžeidinėjimai medžiotojams nėra naujovė – įvairiose medžiotojų bendruomenių susikurtose uždarose grupėse „Facebook“ nuolat dalinamasi apie įvairias aktyvistų atakas, kartais medžiotojai praneša apie sudegintus ar apgadintus medžiotojų bokštelius, suniokotas šėryklas, sugadintas ar pavogtas vaizdo kameras, o ką jau kalbėti apie tai, kad išvadinami visokiais žodžiais. Pasak Šakių rajono draugijos medžioklės žinovo, nėra dažnas atvejis, kai mūsų rajone aktyvistai imasi realių veiksmų prieš medžiotojus, bet prieš metus teko vieną incidentą patirti ir pačiam G. Liepuoniui.

„Buvo nupjautos kopėčios, kuriomis lipdamas iš bokštelio nukritau iš trijų metrų aukščio. Susižalojau pats, susilankstė šautuvas, sugadintas buvo ir telefonas... Laimei, dar viskas pakankamai sėkmingai man tada baigėsi“, – sako G. Liepuonis.

Anot žinovo, dažniausiai medžiotojai nesikreipia į teisėsaugą dėl tokių incidentų, nes netiki, kad įmanoma išaiškinti, kas kažkur laukuose sugadino medžiotojų inventorių. Tačiau šiuo atveju, pasak G. Liepuonio, jis nusprendė paviešinti moters psichologinį išpuolį tam, kad niekas negalvotų, jog medžiotojai yra ne žmonės ir juos galima įžeidinėti, vadinti kaip sugalvojus, o ypač žudikais. Pasitaręs su rajono medžiotojų bendruomenių nariais, nusprendė, kad ilgus metus kentę psichologines atakas, daugiau to netoleruos – viešins aktyvistų ar priešiškai nusiteikusių prieš medžiotojų bendruomenę veiksmus, žodžius ir jų išpuolius. G. Liepuonis kol kas nežada kreiptis į teisėsaugą dėl šmeižto, garbės ar orumo įžeidimo, nes moteris jo daugiau neterorizuoja, bet jeigu tai pasikartos, neatmeta galimybės ir teisiškai ginti medžiotojų bendruomenės garbę nuo atakuotojų.

„Aš esu linkęs iš pradžių gražiai su žmogumi susitarti. Noriu tai moteriai ir kitiems paaiškinti, kas yra medžiotojas, ką mes veikiame, kokie yra viso to principai ir esmė. Surašiau jai ilgiausią laišką atgal, gal kas nors iš viso mano rašto nueis tai moteriai į širdį ir galvą – tai svarbiausia“, – pasakojo G. Liepuonis.

Nors pats žinovas sako nesuprantantis, kokią teisę turi ši ponia kalbėti apie tokius baisius dalykus, nes ji jo netgi nepažįsta. Atsakydamas moteriai į jos įžeidinėjimus G. Liepuonis rėmėsi Biblija: „Aukščiausiasis sukūrė šį pasaulį ir pasakė – eikite, dauginkitės, maitinkitės ir klestėkit. Jums viskas yra pateikta, tik sugebėkite iš gamtos pasiimti tai, kad jums užtektų ir nebūtų skurdinama gamta ir jos ištekliai. Pasaulis sukurtas visiems, tik protingai jį naudokite ir ne tik savo reikmėms, bet kad jo užtektų ir ateinančioms kartoms.“

Atsakinėdamas į moters įžeidinėjimus žinovas klausia jos, kiek ji pati, prisistatanti kaip gyvūnų mylėtoja, daro darbų gamtoje? Kiek iškėlė inkilų, padarė šėryklų gyvūnams, įrengė slėptuvių kurapkoms, gandralizdžių juodiesiems gandrams, kiek surinko šiukšlių pamiškėse, kiek padarė nerštaviečių žuvims ir kitų darbų, kuriuos medžiotojai atlieka nuolat?

Moteris trumpai atsakė į redakcijos atsiųstą elektroninį laišką: ji nesupranta, nejau neturinti teisės į žodžio laisvę. Anot jos, ji kreipiasi apskritai į visus medžiotojus, ne tik Šakių, ir ragina „sudėti ginklus į karstą ir palaidoti. Nueiti visiems į bažnyčią ir pasimelsti“. Pasak aktyvistės, ji nori užtikrinti, kad bet kas, gimęs žemėje, turi teisę į laisvę ir gyvybę.

„Mane auklėjo tėvai mylėti gamtą, gyvūnus, paukščius. Nesuprantu, kaip galima sulaukti iš žmonių tokio drastiško poelgio naikinti viską, kas gyva“, – rašė ji ir patarė gyventi taip, kad prieš mirtį netektų kentėti ir kad sąžinė negraužtų.