Vandens turizmas rajone – yra kur tobulėti

valciu nuleidimas
Vandens transporto pramogų mėgėjai kritikuoja Gelgaudiškio prieplaukoje įrengtą valčių nuleidimo vietą, kuri, pasak entuziastų, yra per trumpa ir nepatogi naudotis. (D. Pavalkio nuotr.)


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Nuo praėjusios savaitės, kai Gelgaudiškio prieplaukoje įleista pontoninė prieplauka, vandens atrakcijų mėgėjams atsirado galimybė ne tik naudotis valčių nusileidimo vieta, bet ir komfortiškai startuoti norint pasiplaukioti kruiziniu laiveliu-keltu. Patys vandens priemonių savininkai sako, kad iki kokybiško starto šioje vietoje toli gražu – prieš keletą metų įrengta valčių nuleidimo vieta nėra patogi nuleisti vandens transporto priemones.

Vienintelė valčių nuleidimo vieta rajone ties Gelgaudiškiu Nemune įrengta prieš ketvertą metų, inicijuojant tuometiniam savivaldybės administracijos direktoriui Evaldui Sniečkui. Dar dvi panašios valčių nuleidimo vietos įrengtos Vilkijoje ir Jurbarke, tiesa, jos jau yra kitoje Nemuno pusėje ir tarnauja Jurbarko kraštui. Vandens transporto priemonių turėtojai sako, kad šis inžinerinis įrenginys Gelgaudiškyje (savivaldybei jis atsiėjo apie 16 tūkst. eurų), yra ne visai apgalvotas, nes nėra patogus. Pačioje upės vagoje trūksta keleto metrų plokščių, kad patogiai būtų galima nusileisti, o viršuje, sausumos dalyje, taip pat trūksta kelių metrų, nes transporto priemones iš vandens velkantys automobiliai klimpsta žvyro grunte. Seniūnas Vincas Dabravolskis sako, kad vienu momentu iš tiesų ties prieplauka su keturračiais buvo „išmaltas žvyro gruntas“, kuriuo privažiuojama iki nuleidimo vietos, bet dabar seniūnija sutvarkiusi tą teritoriją ir privažiuoti ar išvilkti valtis ar kitus įrenginius yra patogu. Seniūnas stebi situaciją, nes pats turi elektrinį kateriuką, kurį leidžia į vandenį šioje vietoje.

Anot vandens transporto entuziastų, ties Gelgaudiškiu vandens transporto priemonėmis žmonės naudojasi ir pramogauja gausiai ne todėl, kad čia yra valčių nuleidimo vieta, o vien todėl, kad čia Nemuno vaga yra palanki jomis plaukioti dėl grunto, srovės ir kitų niuansų. Plokščių ir Kriūkų seniūnės Laimutė Miliūnienė ir Ona Rakauskienė sako, kad savo teritorijose Nemune jos nepastebi gausaus vandens pramogautojų būrio, niekas nėra išreiškęs pageidavimo dėl tokios vietos įrengimo.

Į Nemuną svarbu patekti ne tik pramogautojams su įvairiomis valtimis, vandens dviračiais, kateriais ir kitomis priemonėmis, bet nusileisti reikia ir gelbėtojams, kurie vykdo įvairius paieškų ir gelbėjimo darbus upėse, bei aplinkosaugininkams, kurie prižiūri tvarką pakrantėse. Šiuo klausimu pakalbinti ugniagesiai gelbėtojai atsakė labai paprastai, jog su valtimis leidžiasi ten, kur yra šioks toks privažiavimas ir patogesnė nusileidimo vieta, nes darbus reikia vykdyti ties įvairiomis Nemuno atkarpomis, be to, jie jau įpratę buvo taip dirbti, nes nebuvo nusileidimo vietų iki 2016 m., kai Gelgaudiškio prieplaukoje buvo padaryta tam speciali vieta. Gelbėtojai sako, kad valčių nusileidimo vietomis būtų gerokai patogiau naudotis, jeigu jų panemunėje būtų daugiau negu viena, o ir tai pačiai dar iki tobulumo toli gražu...

Tiesa, dabar, pabaigus panemunėje ties Plokščiais savivaldybės įgyvendintą vadinamąjį miestelių projektą, kur netoli pliažo įrengtas ir pramogų slėnis, pasak seniūnės L. Miliūnienės, galbūt visai būtų naudinga Plokščiams turėti tokią vietą, bet reikėtų pirmiau išsiaiškinti, ar būtų pačių pramogautojų. Be to, anot seniūnės, galbūt kada nors vėl į Plokščius sugrįš pontonas, kuris iš ten esančios prieplaukos ir buvo išvežtas į Šakius.

Keliant pontoninę prieplauką Gelgaudiškyje laivo-kelto „Bisena“ kapitonas Antanas Grumuldis užsiminė, kad jeigu eitų jam priplaukti prie Plokščių, jis galėtų gyventojus iš ten perkelti į kitą krantą arba atvežti plokštiečiams dar daugiau turistų, negu jie sulaukė iki šiol. Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis sako, kad šiais metais jis tikrai įdėjo daug pastangų organizuodamas Gelgaudiškio prieplaukos pontono įleidimo procedūrą į vandenį, o ateityje reikės galvoti, ką daryti su Plokščiais, nes pontono nuleidimą gal ir būtų galima vėl suorganizuoti, tačiau kol kas ties šia vietove nėra numatyta reisų. Direktorius mano, kad pirmiausia plukdymu suinteresuoti verslininkai turi pradėti plukdyti žmones, tada ir paaiškės, ar yra didelis jų srautas ir ar apsimoka vėl atgaivinti Plokščių prieplauką, nes pontono pargabenimas ir įkėlimas į vandenį kainuoja didelius pinigus. M. Janušonis atvirauja, kad Gelgaudiškio prieplaukos pontonas, ko gero, būtų likęs gulėti ir šįmet ant kranto, jeigu jis nebūtų ėmęsis inicijuoti viso įkėlimo proceso.

„Šakių savivaldybės administracija man pasakė, kad būtų galima įkelti tą pontoną, jeigu tas procesas tiek daug nekainuotų. Įprastinėmis sąlygomis toks veiksmas būtų atsiėjęs apie 4 tūkst. eurų, nes apie 2 tūkst. kainuoja pats kranas, o dar 2 tūkst. eurų atsieitų kviečiantis narus, kurie atlieka pritvirtinimo darbus. Tačiau man pavyko susitarti su laivelių kapitonais, kurie sutiko patys prisitvirtinti įrenginį ir rasti gera nebrangų kraną už 800 eurų“, – aiškino Panemunių regioninio parko direktorius.

Visoms institucijoms susitelkus, įdėjus pastangų, galų gale Gelgaudiškio prieplaukos pontonas buvo įleistas į vandenį ir juo jau naudojamasi, o Plokščių prieplaukos pontonas dar kol kas Šakiuose. Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis sako, jog šiuo metu ruošiamasi iš projektinių lėšų įsirengti dar vieną valčių nuleidimo vietą rajone – Kretkampyje, netoli kelto, jeigu tik bus pritarta jų teiktai paraiškai. Anot seniūno, ties Lekėčiais yra didelis būrys vandens pramogautojų, kurie mielai Nemune plaukioja įvairiomis vandens transporto priemonėmis, todėl ir kilo poreikis tokią vietą įrengti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.