Apie brangstančias paslaugas ir supratimo trūkumą

socialinis skyrius
Rajono neįgaliųjų reikalų koordinacinės tarybos nariams (iš kairės) savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, specialistė Virginija Ratkevičienė ir vyriausioji specialistė Edita Macevičiūtė-Orentienė aiškino, kokie pokyčiai įvyko kalbant apie socialinių paslaugų kainų kilimo, finansavimo šaltinių klausimus. R. Plaušinaitytės-Šerkšnienės nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Ketvirtadienį posėdžiavusiems rajono neįgaliųjų reikalų koordinacinės tarybos nariams rajono savivaldybės administracijos vadovai, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistės pristatė artimiausių metų gaires ir aptarė pokyčius, įvyksiančius socialinėje srityje. Susitikimo metu koordinacinės tarybos nariai informuoti apie pasikeitusius socialinių paslaugų įkainius.

Statistika, kurią specialistai pateikė koordinacinės tarybos nariams, nėra džiuginanti: kasmet rajono žmonėms vis daugiau reikia socialinių paslaugų, yra ir eilėse į globos įstaigas laukiančių asmenų, nes ne visų rajono gyventojų poreikį pavyksta patenkinti iš karto. Maža to, šį rudenį keitėsi ir socialinių paslaugų įkainiai, kurie taip pat tik kilo į viršų. Tačiau socialinę sritį kuruojantys specialistai pastebi, kad kartais trūksta ir atsakingo požiūrio į savo artimą žmogų, kuris paseno, susirgo arba turi negalią, nes ne visada artimieji pasiryžę dėl kokybiškesnio jo gyvenimo pridėti vieną kitą eurą, o gaunamas pašalpas išnaudoja pragyvenimui, užuot investavę į artimojo socializaciją, geresnę gyvenimo kokybę.

„Tokia situacija liūdina“, – sako vicemeras Darius Jakavičius, kuris kuruoja socialinę sritį ir dalyvauja visose savivaldybės komisijose, kur tik liečiami socialiniai klausimai.

Vicemeras apgailestauja, kad vangiai yra lankomi dienos centrai, nes ten reikia primokėti už paslaugas, o artimieji dažniausiai randa įvairiausių priežasčių, atsakymų, kodėl to artimo žmogaus į juos neveža.  

„Susiduriame su visokiais įdomiais artimųjų paaiškinimais. Vienas iš atsakymų – „mes negalim sau to leisti“, nors kai pažiūri, kiek tas žmogus gauna valstybės paramos ir tas artimas jį prižiūrintis asmuo taip pat gauna didelę sumą pinigų, tai kyla klausimas, ar tie pinigai yra tik dėl pragyvenimo. O kur socializacija, bendravimas?“ – į posėdžio dalyvius kreipėsi vicemeras.

Pasak vicemero, lygiai ta pati situacija ir su tais žmonėmis, kuriems reikia patekti į globos namus. Pasirodo, jeigu žmogus turi turto, o artimieji turi sumokėti 1 proc. viršnormatyvinės turto vertės, niekas to daryti nenori, nors Konstitucijoje parašyta, kad vaikai tėvais rūpintis privalo.

„Jeigu artimieji nesutinka mokėti, niekas jų nepriverčia – įstatyminė bazė yra tokia, bet mums skaudu žiūrėti, kai dėl 50–80 eurų priemokos už mėnesį artimieji nepatenka į globos įstaigas, nors jiems labai reikia tos pagalbos. Valstybė finansuoja nuo 400 iki 700 eurų“, – apgailestauja vicemeras D. Jakavičius.

Jam antrina Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, kuri sako, kad atsakomybės rūpinantis savo artimaisiais kartais tikrai pritrūksta. Džiugina nors tai, anot vedėjos, kad sumažėjo gaunančiųjų integralią pagalbą – šiuo metu Šakių socialinių paslaugų centro paslaugų laukia keturi asmenys, o Dalios Zaleskienės ambulatorijos teikiamų paslaugų šiuo metu pageidautų du asmenys, kuriems tenka laukti.

Į susitikimą su koordinacinės tarybos nariais atėjusi savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Macevičiūtė-Orentienė informavo apie pakilusius paslaugų įkainius, kurie jau patvirtinti šį mėnesį posėdžiavusios rajono tarybos. Specialistė pabrėžė, kad įkainius teko kelti ne todėl, kad rajono valdžia taip sugalvojo, o įkainiai kilo ir buvo perskaičiuoti visur, taip pat didėjo darbo užmokestis. Kaip pavyzdį specialistė mini, jog jeigu gaunantys socialinę pagalbą į namus asmenys turėjo prisimokėti už paslaugas nuo 3 iki 15 proc., tai dabar teks prisidėti nuo 5 iki 15 proc. nuo gaunamų pajamų sumos. Dienos socialinę globą gaunantys žmonės anksčiau turėjo prisimokėti už paslaugas nuo 10 iki 15 proc. pagal gaunamas pajamas, o dabar teks prisidėti nuo 10 iki 30 proc. (priklausomai nuo šeimos pajamų). Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos paslaugos kaina nuo 6,07€ už val. pakilo iki 6,33€ už val. Ši paslauga, kuri šiuo metu teikiama 30-čiai sunkią negalią turinčių asmenų, vidutiniškai teikiama iki 6 val. per dieną.

Be to, Socialinės paramos skyriaus specialistė priminė, kad tarifai, kuriuos pasitvirtino rajono taryba, vis tiek yra mažesni negu kitų Lietuvos savivaldybių, nes pagal ministro įsakymą juos buvo galima didinti iki 50 procentų, o kitos savivaldybės daugiausiai pasirinko 40 proc. vidurkį.

E. Macevičiūtė-Orentienė papasakojo, kokia situacija pritaikant neįgaliems asmenims būstus. Šįmet jie bus pritaikytas aštuoniems asmenims (tarp aštuonių asmenų yra ir du vaikai), o tam valstybė skyrė 23 tūkst. eurų, dar 18 tūkst. eurų skyrė rajono savivaldybė.

Iš viso šįmet savivaldybė gavo iš gyventojų 32 prašymus ilgalaikei socialinei globai, dienos socialinei globai – 28 prašymai, o socialinės priežiūros paslaugoms gauti yra 38 prašymai. Šiais metais, anot specialistės, apgyvendinta ilgalaikės socialinės globos įstaigose 25 asmenys.

Apskritai Socialinių paslaugų skyriaus vedėja D. Pilypaitytė apgailestauja, kad šįmet du kartus kilo ir jau dabar aišku, kad maždaug 50 eurų pabrangsta ilgalaikė globa įstaigose. Nepaisant to, kiekvienais metais vis didėja ir norinčių ten patekti asmenų eilės, nes, anot skyriaus specialisčių, mūsų rajonas senėja. Į Kukarskės globos namus šiuo metu eilėje laukia devyni asmenys, į Kudirkos Naumiesčio – trys, o į Ilguvos socialinės globos namus – du asmenys. Į Šakių parapijos globos namus taip pat laukia eilėje du asmenys, o trys žmonės bus juose apgyvendinti dar šį mėnesį.

Rajono meras Edgaras Pilypaitis apžvelgė bendrą finansavimo socialinei sričiai situaciją ir paaiškino, kodėl būtina ambulatorijų reorganizacija, pastaruoju metu mūsų rajone susilaukusi itin didelio tų pačių ambulatorijų gydytojų pasipriešinimo. Tiek meras, tiek vicemeras koordinacinės tarybos narius ramino, kad po reorganizacijos paslaugos bus arčiau žmonių, jų spektras bus platesnis, o nuo to patiems gyventojams bus tik geriau.  

Patys koordinacinės tarybos nariai jokių klausimų ar problemų posėdžio metu nekėlė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.