Ūla Balaševičiūtė (penkta iš dešinės) apie klimato krizę su bendraminčiais europiečiais diskutavo „European Youth Event 2021“ Strasbūre. Asmeninio archyvo nuotr.
Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleivė Ūla Balaševičiūtė jau keletą metų aktyviai dalyvauja su klimato atšilimu kovojančių judėjimų veiklose. Nors mergina dar tik mokosi mokykloje, tačiau jos sukauptos žinios ir patirtys ekologijos srityje yra išties išskirtinės.
Apie klimato kaitos pavojus mokslininkai kalba labai ilgą laiką, tačiau dažniausiai žmonės dėmesį atkreipia tada, kai šios krizės pasekmes pajunta patys. Lūžiniu momentu Ūlai tapo 2019 metų vasara, kuomet termometrai fiksavo rekordinius karščius. Tuo metu mergina jau sekė jaunosios klimato aktyvistės Gretos Thunberg veiklą, o pasireiškusios gamtos anomalijos šakietę paskatino ne tik domėtis ekologijos problemomis, bet ir imtis konkrečių veiksmų.
„Kuomet sužinojau apie Gretą, kartu sužinojau ir apie „Fridays For Future“ judėjimą. Pačiame vasaros gale nusprendžiau nuvažiuoti į vieną iš streikų. Dalyvaudama streike supratau, jog to paties tikslo – efektyvaus klimato krizės sprendimo – siekiu ne tik aš, bet ir kiti aktyvistai. „Fridays for future“ aktyvistai daro tiesioginį spaudimą sprendimų priėmėjams – politikams, ministrams ir šalių lyderiams. Tą judėjimo nariai daro protestuodami penktadieniais – simbolinę dieną, kuri atspindi tai, jog moksleiviai ir studentai, užuot rinkęsi mokslus, renkasi protestą. Kodėl mes turime mokytis, kai mūsų ateitis dega ir yra neužtikrinta?“ – pasakoja mergina.
Ūlos veikla „Fridays for future“ judėjime neapsiriboja tik streikais – kraštietė taip pat prisideda prie aplinkosaugos švietimo programos rengimo bei atstovauja lietuvių aktyvistų balsui tarptautiniu lygmeniu – rudenį mergina buvo deleguota dalyvauti „European Youth Event 2021“ renginyje Strasbūre.
„Renginys man paliko tikrai daug įspūdžių ir suradau naujų kontaktų. Pirmiausia, tai buvo pats pirmas tarptautinis renginys, kuriame gyvai susipažinau su aktyvistais iš kitų valstybių, galėjau daugiau sužinoti apie tai, kaip judėjimai veikia jų šalyse, pasisemti naujų idėjų. Antra, dalyvaudama veiklose ir mūsų organizuotoje darbo grupėje susipažinau su labai daug bendraminčių, su kuriais dar iki šiol palaikau kontaktą. Pats „EYE’21“ buvo labai multikultūriškas, nes dalyviai buvo iš visos Europos. Kartu tai buvo mano pirmoji kelionė į Vakarų Europą“, – džiaugiasi šakietė.
Pasak Ūlos Balaševičiūtės, klimato kaitos aktyvistai streikuos tol, kol Lietuvos politikai nustos vangiai žiūrėti į šią krizę ir imsis ją aktyviai spręsti. Užraše: „Klimato kaita jau nebe globali problema – tai globali krizė“. Asmeninio archyvo nuotr.
Ateitį su tarptautinių santykių arba darnaus vystymosi mokslais svarstanti sieti Ūla šiuo metu pirmininkauja Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Šakių skyriui. Pasak merginos, nors skyrius ir nėra labai aktyvus, tačiau pati organizacija jai padeda siekti tikslų kovoje su klimato krize.
„Per tris pastarąsias ataskaitines-rinkimines konferencijas pasirašėme deklaracijas ir dvi iš jų buvo tiesiogiai susijusios su organizacijos vykdoma veikla, jog ji taptų tvaresnė, sudarytų kuo mažiau atliekų. Apskritai tai, ką darome sąjungos viduje, yra tinkamas kelias žalesnės organizacijos ateities link. Kartu man tai yra proga susipažinti su klimato krizės sprendimu iš politinės pusės“, – kalba Ūla.
O štai Lietuvos politikams, anot šakietės, tikrai yra kur tobulėti. Nors Lietuva ir vykdo Žaliąjį kursą, yra ratifikavusi Paryžiaus susitarimą, tačiau dėmesys klimato kaitai nėra pakankamas.
„Labai daug šalių, miestų ar savivaldybių pasaulyje yra pripažinusios ir paskelbusios nepaprastąją klimato padėtį. Manau, jog tokio dalyko įvedimas Lietuvoje būtų pirmas žingsnis į problemos atpažinimą ir įvardijimą. Aišku, Lietuva nesukelia tiek daug kasmetinių emisijų, bet galime tikrai pasistengti ir, siekiant tapti klimatui neutralia šalimi, sekti tokių šalių kaip Butanas pavyzdžiu“, – pastebi mergina.
Paklausta, kaip ji vertina Šakių ekologinę padėtį, Ū. Balaševičiūtė teigia, kad tikrai turime kuo pasidžiaugti – šią vasarą Šakiai pateko į švariausių Europos miestų dešimtuką. Vis dėlto užmigti ant laurų nevertėtų. Mergina pastebi, jog rajono politikams reikėtų daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energetikai, įrengti tekstilės perdirbimo konteinerių, megzti dialogą su ūkininkais ir kartu ieškoti sprendimų įgyvendinant tvaraus žemės ūkio politiką. Tačiau, prieš sprendžiant problemas, labai svarbu jas garsiai įvardyti, o tam šakietė turi konkretų pasiūlymą – paskelbti nepaprastąją klimato padėtį. Tokiu atveju Šakiai Lietuvoje taptų pirmu miestu, atvirai ir aiškiai pripažinusiu klimato krizės keliamą grėsmę.
Vis dėlto, kovojant su klimato krize, negalima visos atsakomybės palikti tik politikams. Pasak Ūlos, kiekvienas iš mūsų turėtume apmąstyti savo vartojimo įpročius ir padaryti juos draugiškesnius gamtai.
„Manau, jog yra labai daug įvairių būdų, kaip galime prisidėti prie geresnės ateities ir mažinti savo anglies pėdsaką. Tokie būdai yra atliekų rūšiavimas, keliavimas į darbą arba kitą miestą viešuoju transportu, mėsos, kaip jautiena ar kiauliena, vartojimo sumažinimas, savo aplinkinių švietimas“, – patarimais dalijasi gimnazistė.
„Kuomet sužinojau apie Gretą, kartu sužinojau ir apie „Fridays For Future“ judėjimą. Pačiame vasaros gale nusprendžiau nuvažiuoti į vieną iš streikų. Dalyvaudama streike supratau, jog to paties tikslo – efektyvaus klimato krizės sprendimo – siekiu ne tik aš, bet ir kiti aktyvistai. „Fridays for future“ aktyvistai daro tiesioginį spaudimą sprendimų priėmėjams – politikams, ministrams ir šalių lyderiams. Tą judėjimo nariai daro protestuodami penktadieniais – simbolinę dieną, kuri atspindi tai, jog moksleiviai ir studentai, užuot rinkęsi mokslus, renkasi protestą. Kodėl mes turime mokytis, kai mūsų ateitis dega ir yra neužtikrinta?“ – pasakoja mergina.
Ūlos veikla „Fridays for future“ judėjime neapsiriboja tik streikais – kraštietė taip pat prisideda prie aplinkosaugos švietimo programos rengimo bei atstovauja lietuvių aktyvistų balsui tarptautiniu lygmeniu – rudenį mergina buvo deleguota dalyvauti „European Youth Event 2021“ renginyje Strasbūre.
„Renginys man paliko tikrai daug įspūdžių ir suradau naujų kontaktų. Pirmiausia, tai buvo pats pirmas tarptautinis renginys, kuriame gyvai susipažinau su aktyvistais iš kitų valstybių, galėjau daugiau sužinoti apie tai, kaip judėjimai veikia jų šalyse, pasisemti naujų idėjų. Antra, dalyvaudama veiklose ir mūsų organizuotoje darbo grupėje susipažinau su labai daug bendraminčių, su kuriais dar iki šiol palaikau kontaktą. Pats „EYE’21“ buvo labai multikultūriškas, nes dalyviai buvo iš visos Europos. Kartu tai buvo mano pirmoji kelionė į Vakarų Europą“, – džiaugiasi šakietė.
Pasak Ūlos Balaševičiūtės, klimato kaitos aktyvistai streikuos tol, kol Lietuvos politikai nustos vangiai žiūrėti į šią krizę ir imsis ją aktyviai spręsti. Užraše: „Klimato kaita jau nebe globali problema – tai globali krizė“. Asmeninio archyvo nuotr.
Ateitį su tarptautinių santykių arba darnaus vystymosi mokslais svarstanti sieti Ūla šiuo metu pirmininkauja Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Šakių skyriui. Pasak merginos, nors skyrius ir nėra labai aktyvus, tačiau pati organizacija jai padeda siekti tikslų kovoje su klimato krize.
„Per tris pastarąsias ataskaitines-rinkimines konferencijas pasirašėme deklaracijas ir dvi iš jų buvo tiesiogiai susijusios su organizacijos vykdoma veikla, jog ji taptų tvaresnė, sudarytų kuo mažiau atliekų. Apskritai tai, ką darome sąjungos viduje, yra tinkamas kelias žalesnės organizacijos ateities link. Kartu man tai yra proga susipažinti su klimato krizės sprendimu iš politinės pusės“, – kalba Ūla.
O štai Lietuvos politikams, anot šakietės, tikrai yra kur tobulėti. Nors Lietuva ir vykdo Žaliąjį kursą, yra ratifikavusi Paryžiaus susitarimą, tačiau dėmesys klimato kaitai nėra pakankamas.
„Labai daug šalių, miestų ar savivaldybių pasaulyje yra pripažinusios ir paskelbusios nepaprastąją klimato padėtį. Manau, jog tokio dalyko įvedimas Lietuvoje būtų pirmas žingsnis į problemos atpažinimą ir įvardijimą. Aišku, Lietuva nesukelia tiek daug kasmetinių emisijų, bet galime tikrai pasistengti ir, siekiant tapti klimatui neutralia šalimi, sekti tokių šalių kaip Butanas pavyzdžiu“, – pastebi mergina.
Paklausta, kaip ji vertina Šakių ekologinę padėtį, Ū. Balaševičiūtė teigia, kad tikrai turime kuo pasidžiaugti – šią vasarą Šakiai pateko į švariausių Europos miestų dešimtuką. Vis dėlto užmigti ant laurų nevertėtų. Mergina pastebi, jog rajono politikams reikėtų daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energetikai, įrengti tekstilės perdirbimo konteinerių, megzti dialogą su ūkininkais ir kartu ieškoti sprendimų įgyvendinant tvaraus žemės ūkio politiką. Tačiau, prieš sprendžiant problemas, labai svarbu jas garsiai įvardyti, o tam šakietė turi konkretų pasiūlymą – paskelbti nepaprastąją klimato padėtį. Tokiu atveju Šakiai Lietuvoje taptų pirmu miestu, atvirai ir aiškiai pripažinusiu klimato krizės keliamą grėsmę.
Vis dėlto, kovojant su klimato krize, negalima visos atsakomybės palikti tik politikams. Pasak Ūlos, kiekvienas iš mūsų turėtume apmąstyti savo vartojimo įpročius ir padaryti juos draugiškesnius gamtai.
„Manau, jog yra labai daug įvairių būdų, kaip galime prisidėti prie geresnės ateities ir mažinti savo anglies pėdsaką. Tokie būdai yra atliekų rūšiavimas, keliavimas į darbą arba kitą miestą viešuoju transportu, mėsos, kaip jautiena ar kiauliena, vartojimo sumažinimas, savo aplinkinių švietimas“, – patarimais dalijasi gimnazistė.
Agnė Kereišiūtė
Ona iš Patamošupių:
