Tilto problema sena kaip ir pats tiltas

tiltukas
Dar sovietmečiu statytas tiltas nėra matęs remonto, o jo kratomasi ir todėl, kad tiltas bešeimininkis, nors sutinkama, kad avarinės būklės. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Tilto, gal labiau tiltelio, jungiančio Girėnus ir Aržuolupių kaimą, problema sena kaip ir pats tiltas. Sunku suskaičiuoti, kiek šis klausimas keltas įvairiuose posėdžiuose, kiek išklausyta nusiskundimų dėl kritinės tilto būklės. Darkart ši problema prisiminta ir viename iš Ūkio ir verslo komiteto posėdžių, kur komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius svarstė, kad visgi bešeimininkiam turtui sutvarkyti reikėtų ieškoti galimybių.

Šįkart klausimą iškėlė tarybos narys Valdas Stankūnas, tikinęs, kad nuolat iš tos vietovės gyventojų girdi nuogąstavimus ir prašymus ieškoti galimybių tiltuko sutvarkymui.

„Ne rytoj, bet omeny reikėtų turėti“, – svarstė jis ir pabrėžė, kad jeigu bešeimininkis tiltas būtų įteisintas, tai ir papildomas lėšas būtų galima naudoti (birželį melioracijos statiniams skirta daugiau nei 760 tūkst. eurų).

Su kolega sutiko ir Romas Pukinskas, kalbėjęs, kad ranka į problemą mojama tol, kol neįvyko nelaimė ir „nenusivertė koks eismo dalyvis“.

„Negalime juokauti tokiais atvejais“, – teigė R. Pukinskas.

Dar 2018 m. rašėme apie prieš pusšimtį metų statytą tiltą, kurį laiko dvi trupančio betono atramos, vis labiau yrančios ir nuo vandens, ir nuo gamtos sąlygų. Kadangi tilto kraštai apžėlę, vanduo laikosi ant kelio, o drėgmė tik dar labiau jį niokoja. Neretai gyventojai atsiradusias duobes paženklina šakomis, kad eismo dalyviai būtų atsargesni, nes per šį tiltą prie Valiulių tvenkinio vyksta dviratininkai, juo važiuoja ūkininkai. Būtent ūkininkas Ramūnas Kaunas irgi nuolat kelia šį klausimą. Bemaž prieš penkerius metus, kai R. Kaunas dar buvo tarybos narys, apgailestavo, kad tilto remonto darbai nebuvo įtraukti į rajono strateginį plėtros planą. Neseniai jis svarstė, ar apskritai saugu tiltu važiuoti, nes jis avarinės būklės, o sprendimų kaip nėra, taip nėra, ūkininkui keista, kaip tiek metų nesiimama jokios iniciatyvos tilto įteisinimui.

„Tiltas neįteisintas, neaišku, nei kada statytas, nei kieno statytas“, – kalbėjo administracijos direktorius Dainius Grincevičius, kėlęs retorinį klausimą, ar tikrai bešeimininkio tilto tvarkymas yra pirmo būtinumo problema rajone.

Be to, kaip svarstyta komitete, tiltą reiktų ne remontuoti, o demontuoti ir statyti naujai, tad ir lėšų reikėtų ne kaip eiliniams darbams.

Pasak R. Pukinsko, yra nuomonių tiltą demontuoti visai ir Siesartį, kol bus rastas sprendimas, palikti laisvą, tačiau sutiko, kad tai išties ekstremalus siūlymas, nes tada šiuo, kad ir blogos būklės keliu, negalėtų važiuoti niekas.

„O gal tai išeitis, jeigu jo niekam nereikia?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai samprotavo R. Kaunas.

R. Pukinskas kelią įvardijo tinkamą tik tankams važinėti ir kėlė klausimą, kodėl nesivarginama bent kartkartėmis ten kokį greiderį nusiųsti.

Apie prastą kelio būklę gegužės pabaigoje su „Draugu“ kalbėjo R. Kaunas, kurio technikos dirbtuvės bei galvijų ferma yra būtent Aržuolupių kaime. Ūkininkas tuomet piktinosi ir Eismo saugumo komisijos sprendimu pastatyti ženklą, draudžiantį krovininių automobilių eismą Aržuolupių kaimo gatvėje, ir žadėjo sprendimą skųsti.

Praėjusį penktadienį jis patikino, kad sprendimas apskųstas, nes ženklo pastatymas ypač apsunkintų judėjimą į laukus bei gamybos objektus.

„Vienas kelias labai duobėtas, kitas avarinės būklės su tiltuku. Su advokatu svarstėm užklausti, ar išvis tikrinta jo būklė“, – kalbėjo R. Kaunas.

Jis taip pat paminėjo, kad ir toliau viena gyventoja ant kelio stato automobilį, kad apsunkintų sunkiasvorės technikos važiavimą, mat taip protestuoja prieš kelio dulkėtumą ir nori, kad ūkininkas važinėtų kitais keliais, nes motyvuoja, kad sunkiasvorė tik dar labiau niokoja ir taip prastos būklės kelią.

„Gal tada reiktų ženklo, kad sustoti draudžiama, nes tai savivalė“, – teigė ūkininkas.

Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius, kalbėdamas apie tiltuko problemą, sutiko, kad reikia imtis principinio sprendimo ir vis tiek svarstyti galimybę rasti lėšų jo sutvarkymui.

„Jei šiandien pradėsim su principiniu sprendimu, tai po keleto metų padarysim. Negerai, nes ten tikrai šašas“, – kalbėjo jis ir svarstė, kad galbūt kitų metų biudžete būtų galimybė rasti lėšų pirmiems darbams, tai yra įteisinimui, projektavimui.

Ar šįkart diskusijos neliks tik dar vienomis diskusijomis, parodys laikas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px