Gintarė MARTINAITIENĖ

Rugpjūčio 10 dieną posėdžiavo rajono savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinacinė taryba. Susirinkę organizacijų atstovai kalbėjo apie ateinančių metų finansavimą bei savo veiklą.

Nuotr. Pasak Neįgaliųjų reikalų koordinacinės tarybos pirmininkės Marijos Mačaitienės savanoriai yra tarsi lobis ir reikia kuo duagiau jų įtraukti į socialinės paramos veiklą.

Susitikimo metu visų dalyvavusių organizacijų vadovai ar atstovai pasisakė, kaip planuoja gyventi ateinančiais metais, kokią veiklą numato. Faktiškai visi pripažino, kad nors lėšų ir mažėja, jie tikisi išgyventi bei įgyvendinti numatytus darbus. Vicemeras Algimantas Damijonaitis ragino nepasiduoti negatyvioms nuotaikoms ir kuo daugiau orientuotis į projektinę veiklą bei stengtis pritraukti lėšas. Parengti projektai jau atiduoti atitinkamoms institucijoms, tad belieka laukti rezultatų.

 
Perspektyva yra

Nė viena iš organizacijų nepripažino, kad veikla mažės, ar ji bus kažkaip stipriai ribota, nors neneigė, kad sunkmetis daro įtaką. Visi teigė, kad tiek kultūrinė veikla, tiek ekskursijos, šventės bus planuojamos ir ateinančiais metais, tik bus labiau atsižvelgiama į turimas lėšas. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių viltis“ pirmininkė Roma Dėdinienė teigė, kad jiems aktuli problema, jog iki šiol neturi savo patalpų ir savivaldybę ragino apie tai pagalvoti. Ji iškėlė mintį, kad reikia galvoti apie „Gerų namų“ ar kažkokią panašią įstaigą, kurioje ateityje galėtų gyventi sutrikusio intelekto vaikai. „Šių vaikų tėvai sensta, o jie patys savimi tikrai nepasirūpins“, - kalbėjo R. Dėdinienė. Kad perspektyva esant poreikiui įrengti tokius namus yra, pripažino ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė ir vicemeras A. Damijonaitis. Šis minėjo, kad perėmus Gelgaudiškio dvaro pastatus yra galimybė ten įrengti socialinę įstaigą. Tuo labiau, kaip kalbėjo A. Damijonaitis, kad ten pritaikyta ir aplinka. Galbūt kartu būtų galima įkurdinti ir senų žmonių namus. Žinoma, kol kas viskas tik diskusijos, bet kad apie tai reikia kalbėti, pripažino visi susirinkusieji. Kalbėta, kad reikia stengtis į veiklą įtraukti kuo daugiau savanorių, kurie, kaip įvardijo posėdžio pirmininkė Marija Mačaitienė, yra tarsi lobis.

Neįgaliųjų draugijos vadovas Saulius Rakauskas džiaugėsi sėkmingai vykdoma skalbimo paslauga kai kuriose seniūnijose. Kudirkos Naumiesčio Dienos centre žmonės aktyviai naudojasi ne tik skalbimo paslaugomis, bet ir galimybe nusiprausti. Pasak S. Rakausko, praėjusiais metais skalbimo paslauga iš viso pasinaudota apie 700 kartų. Kad tai ypač naudinga pripažino ir vicemeras, raginęs ir toliau vykdyti šią veiklą. Prieš metus Barzduose pradėjęs veikti Dienos centras taip pat efektyviai dirba, daug žmonių naudojasi skalbimo paslauga, tik čia problema, kad nėra galimybės toliau įdarbinti iki šiol dirbusios darbuotojos. Mat baigėsi projekto finansavimas, o kitų lėšų, kaip dirbančiai moteriai mokėti algą, nėra.

Nemažai paslaugų teikia ir kitos organizacijos, kiek įmanoma rūpinasi žmonių užimtumu. Organizacijų vadovai kalbėjo, kad ir toliau organizuos ekskursijas, teiks pavežėjimo paslaugas. Diabeto klubo „Linelis“ vadovė Biruta Jančaitienė kalbėjo, kad diabetu sergantiems vaikams ypač naudinga dalyvauti jiems skirtose stovyklose, kuriose jie mokomi, kaip gyventi su liga, vykti į ekskursijas, kur tarpusavyje bendrauja ir mamos, sunkai susitaikančios, kad serga jų vaikai. Nuvykti prie jūros ar aplankyti kitas Lietuvos vietas stengiasi ne tik vaikai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie įstaigų vadovų dėka, dažnai tam tikrus objektus ir jūrą mato pirmą kartą. Nevyriausybinių organizacijų vadovai pripažino, kad kai matai laimingus žmones, tai ir yra pats didžiausias darbo įvertinimas.

Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Daiva Skrinskaitė kalbėjo, kad pastaruoju metu auga kompensacinių priemonių poreikis. Pavyzdžiui, šiuo metu eilėje yra 30 laukiančių funkcinių lovų, apie 60 žmonių trūksta tualetinių kėdžių. Diskusijų metu buvo iškeltas klausimas, kad ne visuomet tinkamai savo darbą atlieka reabilotologas. Jis netinkamai išmatuoja neįgalų žmogų ir po to jam netinka skirtas vežimėlis. S. Rakauskas minėjo, kad viešėdamas Kaune Techninės pagalbos neįgaliesiems centre matė, jog kompensacinių priemonių yra, tik kyla klausimas, kokiu principu jos yra dalijamos savivaldybėms, kad jų trūksta. Vicemeras pažadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas.

Tarybos posėdžio metu buvo kalbama ir apie aplinkos pritaikymą neįgaliesiems. Šis klausimas diskutuojamas faktiškai kiekvieno susitikimo metu, bet situacija nesikeičia. Tiesa, po paskutiniojo posėdžio Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Pocevičiūtė ir rajono meras Juozas Bertašius tuomet sudarytame sąraše išvardytoms įstaigoms išsiuntinėjo laiškus, raginančius įrengti tinkamus pandusus. Kol kas niekas nepasikeitė. Neįgaliųjų organizacijų vadovai sako, kad galbūt reikėtų surengti viešą piketą ir apeliuoti į įstaigų vadovų sąžinę. „Reiktų, kad jie atsisėstų į vežimėlį ir pabandytų patekti į kai kurias įstaigas. Pavyzdžiui, DnB NORD banką net be vežimėlio sunku užlipti išdaužytomis plytelėmis, tad ką jau kalbėti apie neįgalųjį“, - sakė M. Mačaitienė.

Susitikimo metu kalbėta ir apie planuojamą koordinacinės tarybos veiklos penkmečio paminėjimą. Visi susirinkusieji pritarė, kad tokią sukaktį reikėtų pažymėti. Tuo labiau, kad Šakiai bene vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kurioje taip laisvai, paprastai, prie bendro valdžios ir organizacijų vadovų stalo, koordinacinių posėdžių metu aptariami neįgaliesiems rūpimi klausimai.