Giedrė PLEČKAITYTĖ

Spalio 22 dieną Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė lankėsi Lekėčių seniūnijos Sirvydų kaime įsikūrusioje UAB „Saerimner“. Aktyviai kiaulių fermų veikla Lietuvoje besidominti politikė buvo nustebinta, kad Sirvydų kaime esančios stambios kiaulių fermos neturi intensyvaus specifiškai blogo kvapo.

Nuotr. Lietingą penktadienį A. Zuokienei UAB ,,Saerimner” Lekėčių padalinio vadovas R. Krikštolaitis aprodė srutų rezervuarus.

Kaip teigia politikai, kiaulių fermos Lietuvoje penkis kartus didesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse, neatliekama kvapų kontrolė, neįteisinama atsakomybė už sanitarinių zonų pažeidimus. Todėl pastaruoju metu Seimo Sveikatos reikalų komitetas domisi, kokia padėtis šalies kiaulių fermose. Tačiau UAB „Saerimner“ atstovų tikinimu netiesa, kad Europoje nėra didelių kiaulininkystės ūkių. Štai Latvijoje šių metų pavasarį nuspręsta buvusią Skrundos karinę bazę paversti 120 tūkst. kiaulių ferma. Kitose Europos valstybėse yra ir daugiau didesnių nei Lietuvoje fermų.

 
Lankėsi Seimo narė  

Lietingą penktadienį Lekėčių seniūnijos Sirvydų kaime įsikūrusioje kiaulininkystės bendrovėje „Saerimner“ apsilankiusi Seimo narė Agnė Zuokienė kalbėjo, kad į kiaulių ūkių daromą žalą netoli kiaulių kompleksų gyvenantiems žmonėms ji gilinasi rimtai ir iš esmės. Seimo narė kalbėjo, kad iki šio apsilankymo Šakių rajone ji apžiūrėjo jau ne vieną šalyje veikiantį kiaulių auginimo kompleksą. „Mane mažiausiai domina, kaip gyvena paršai. Man viskas rūpi, kaip aplinkui. Iš jūsų rajono nusiskundimų neturiu. Važiuosiu šiandien į Jurbarko rajoną, Dainius, kur yra didelės bėdos. Taigi vizito tikslas būtų biojėgainė“, - vos tik atvykusi sakė A. Zuokienė.

Sirvydų kaime įsikūrusioje didelėje kiaulių fermoje politikė domėjosi, kokią naudą duoda ten veikianti biojėgainė. Teiravosi, kaip būtų galima tinkamai panaudoti kiaulių mėšlą ir atliekas po skerdimo. Tačiau UAB „Saerimner“ atstovai patikino, biodujų jėgainė neduoda jokios ekonominės naudos, nebent tik tai, kad žiemą jėgainės generatorių pagaminama šiluma apšildomi tvartai. „Šios biodujų jėgainės 1 kw/h savikaina yra apie 50 centų, o gauname apie 30 centų“,- sakė bendrovės finansų direktorius Saulius Leonavičius. Lekėčių padalinys sunaudoja apie 70 proc. biodujų jėgainėje pagaminamos energijos, o apie 30 proc. parduoda skirstomiesiems tinklams. Taigi, nedideliuose ūkiuose statyti biodujų jėgaines – neperspektyvu.

Vizito metu Sirvyduose A. Zuokienė išreiškė nuostabą, kad kiaulių auginimo komplekse nėra intensyvaus mėšlo kvapo. Pasak jos, pavyzdžiui, Molėtuose, kur auginama daugiau nei du tūkst. kiaulių, kvapas yra klaikus. „Aš dar nė karto nebuvau tokioje didelėje fermoje, kaip ši, kurioje auga apie 35 tūkst. paršų. Aš akivaizdžiai matau, kad čia yra kitaip nei ten, kur auginami trys tūkst. Plungės rajone, kur yra pusantro tūkst. kiaulių kvapas yra šimtą kartų blogesnis“,- stebėjosi A. Zuokienė. Į šį pasakymą replikavęs Ričardas Krikštolaitis pridūrė: „Jeigu ten, kur yra du trys tūkst. kiaulių ir labai smirdi, tai reiškia, kad kažko nesusitvarko“.

„Akivaizdu, kad reikia spausti kitus kiaulių augintojus, nes, vadinasi, galima susitvarkyti, kad daugmaž būtų normalu. Net, jeigu ir gyventų čia kas nors, manau, nebūtų kažkokių rimtų problemų“,- vizito pabaigoje kalbėjo politikė.

Reziumuodama savo apsilankymą šiame kiaulių auginimo komplekse A. Zuokienė kalbėjo, kad biojėgainės neapsimoka. „Tikrai negalvojau, kad nebus kvapo, bet šiandien jo nėra. Lyginant su dvigubai mažesniais kompleksais, tai kažkur čia slypi paslaptis“,- sakė ji.

Seimo narė deklaruoja, kad per pusmetį išanalizavo daugelio šalių patirtį ir siūlys Seimui ir Vyriausybei sekti Danijos, turinčios ilgas kiaulių auginimo tradicijas, pavyzdžiu. Ji jau įregistravo ne vieną teisės aktą ir rengia visą paketą projektų, reglamentuojančių kiaulių fermų veiklą Lietuvoje.