Giedrė PLEČKAITYTĖ

Rudenį ir ankstyvą pavasarį atokesnių rajono kaimų ir vienkiemių gyventojų gyvenimą trikdo neišvažiuojami keliai. Sudargo seniūnijos Pervazninkų kaimo Kaštonų gatvei priklausančių trijų vienkiemių savininkai šaukiasi pagalbos. Garbaus amžiaus ir silpnesnės sveikatos gyventojai meldžiasi, kad neištiktų kokia nelaimė. Mat dėl neišvažiuojamų kelių pagalbos sulaukti būtų ypač sudėtinga.

Nuotr. Štai tokia klampyne, turinčia Kaštonų gatvės pavadinimą, kaimo žmonės bando pasiekti gyvenvietę.  

Prašo pagalbos

„Prašome jūsų pagalbos, atkreipkite dėmesį ir teikite svarstyti Šakių rajono savivaldybės kelių priežiūros komisijai dėl sugadinto suniokoto mūsų vienintelio keliuko su gyvenviete. Negalime nuvažiuoti nei į parduotuvę, nei į gyvenvietę. Kelią suniokojo medieną vežusi sunkioji technika“,- tokiu laišku į redakciją kreipėsi Pervazninkų kaimo gyventojai broliai Antanas ir Zigmas Pociai, Anelė Skilinskienė ir Anelė Šakaitienė. Reaguodami į žmonių skundą ir nuvykome į vietą, kur pamatėme išties net kelelio pavadinimo nevertą molio klampynę. Pasėlių ir arimų pakraščiais žingsniavome iki pasirinktos sodybos, kur mus pasitiko ne vieną dešimtmetį čia gyvenanti garbaus amžiaus senolė A. Šakaitienė. „Nu ką, mišką vežė ir išmalė visą kelią. Neina nei išvažiuoti, nei išeiti. Pati pasiėmusi kastuvą ėjau lyginti kelią, nes dukrai reikia į darbą važiuoti“, - situaciją aiškino A. Šakaitienė. Pasak jos,  Pervazninkų kaimo pakraštyje gyvena tik garbaus amžiaus žmonės, todėl dėl suniokoto kelio kiekviena diena jiems kelia nerimą. „Čia gyvena visi pensininkai, kuriems daugiau nei 80 metų. Dabar jeigu katras būtume susirgę ar numirę, tai niekas mums nepadėtų“,- nuogąstavo A. Šakaitienė.

 
Gyventojos tikinimu, problemos dėl neišvažiuojamo kelio žmones kamuoja jau ne vienerius metus. „Šį rudenį atvažiavo greideris, iškasė kraštus. Dar neišdžiuvę buvo, važiavo mašinos, padarė giliausias vėžes ir viskas - po kelio“,- kalbėjo A. Šakaitienė, pridurdama, kad šis kelias pirmi metai toks tragiškas.  

Atrodo, jog vienkiemių gyventojų dalia Lietuvoje išties nėra lengva. Jeigu esi paprastas kaimo žmogus ir dar pensinio amžiaus, matyt, sulaukti pagalbos bus dar sunkiau. Tą patvirtino ir pati A. Šakaitienė: „Žiemą prisninga – mes atskirti nuo gyvenimo. Dabar, žiūriu, Kidulių seniūnijoje – visi keliukai nuvalyti. O pas mus vis nėra pinigų. Tenka patiems samdyti, kad nugreideriuotų“.

Sudargo seniūnijos seniūnė Rita Grigaitienė sakė, puikiai žino šią situaciją, kadangi tame kaimo krašte gyvena socialinių darbuotojų lankoma vieniša senelė. Žmonėms nemenkų problemų keliantis kelias, pasak seniūnės, yra gruntinis, reikalingas jo kapitalinis remontas. Prieš penkerius metus buvo paskaičiuota, kad šio kelio tvarkymui reikėtų apie 200 tūkst. litų Kaip teigė R. Grigaitienė, pavasarį ir rudenį seniūnijoje probleminiai keliai bendrai sudaro 15 kilometrų. Kaip žinia, savivaldybė lėšas kelių priežiūrai paskirsto seniūnijoms. Tad šiemet Sudargo seniūnija kelių priežiūrai – greideriavimui gavo 20 tūkst. litų. Už juos seniūnija turi prižiūrėti net 56 km kelių. Pasak seniūnės, minėtų lėšų probleminiams keliams nugreideriuoti pakanka tik tris kartus. Tad seniūnija dažniausiai tampa bejėge. Pervazninkų kaimo dalies Kaštonų gatvės gyventojams seniūnija pažadėjo artimiausiu metu kelią negreideriuoti.

Kaip teigė savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, rajone kelių tarp jų ir žvyrkelių kapitaliniam remontui reikalingos 10 mln. litų investicijos. Pernai jau vasarį Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros veiklos programą, o šiemet ši programa iki šiol nepatvirtinta. „Matyt, Vyriausybei ne tas rūpi. Kad lėšų šiemet bus mažiau, tai tikrai. Pabrango nafta, tai automatiškai brangsta bitumas ir mechanizmai“,- pridūrė K. Kuncaitis. Paprastai savivaldybė dažnai sulaukia žmonių skundų dėl neišvažiuojamų kelių. „Šiuo metų laiku rajone didžiausi kelių gadintojai – privačių miškų savininkai, kurie, išėjus įšalui, veža medieną. Jeigu urėdija ką sugadina, tai iš karto sutvarko. Blogai, kad šitie dalykai metai iš metų kartojasi. Kiekvienas žiūri savų interesų, o viešų - niekas“,- sakė K. Kuncaitis, tvirtindamas, kad šiuo atveju kalčiausios privatininkams kirsti mišką leidimus išduodančios institucijos. Beje, net 35 proc. miškų priklauso privatininkams. VĮ „Šakių miškų urėdija“ specialistas Algirdas Dičpinigaitis, išduodantis leidimus kirsti medieną privačių miškų savininkams, sako, kad leidimuose numatyta sąlyga - mediena turi būti vežama esant įšalui, išvengiant technologinių įrenginių gadinimo. Deja, griežtos medienos gabenimo priežiūros nėra. Pasak A. Dičpinigaičio, paskutiniu metu jie yra gavę tik vieną skundą dėl netinkamai privatininkų gabentos medienos Kriūkų seniūnijoje, Raninės kaime. Kelių gadintojams pagrindinė atsakomybė – įspėjimas. Specialistas pastebėjo, jog kelius gadina ne tik didžioji technika mat, kai eina įšalas, juos gali sugadinti ir kiek lengvesnė technika. Taigi, norint išvengti kelių gadinimo, reikalingas paprasčiausias žmogiškas supratimas.