Giedrė PLEČKAITYTĖ

Iškilo grėsmė negauti finansavimo Zyplių ir Gelgaudiškio dvarų teritorijose esančių tvenkinių vandens būklės gerinimo projektui įgyvendinti. Ketvirtadienį abiejų dvarų teritorijose lankęsi aukščiausiojo lygio valdiškų institucijų specialistai nelinkę apžiūrėtų tvenkinių traktuoti tinkamais teikti priemonei „Vandens telkinių būklės gerinimas“ ir skirti jų valymui prašomą vieno milijono litų finansavimą.

Nuotr. Ketvirtadienį savivaldybės ir aplinkosaugos institucijų atstovai apžiūrinėjo Gelgaudiškio ir Zyplių teritorijose esančius tvenkinius. Nuo specialistų vertinimo priklausys, ar dar šiemet savivaldybės projektas, skirtas tvenkinių valymui, gaus finansavimą.

Suabejota tvenkinių unikalumu

Jau baigiami restauruoti dvarai Gelgaudiškyje ir Zypliuose. Šiuo metu šių kultūros objektų visapusišku sutvarkymu besirūpinantys savivaldybės atstovai dėmesį sutelkė į juose esančių apleistų tvenkinių tvarkymą. Šakių rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyrius, vadovaujamas Vito Girdausko, paruošė projektą, skirtą dvarų tvenkinių būklės gerinimui. Projekto paraišką jie pateikė LR Aplinkos apsaugos ministerijai ir siekė pagal priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“ gauti vieno milijono litų finansavimą. Tačiau buvo suabejota tvenkinių autentiškumu ir siekiu jų tvarkymui reikalingas lėšas gauti per šią priemonę. Savivaldybei teko įrodinėti, kad tai yra tvenkiniai, užsakyti jų profesionalų tyrimą. Jį atliko vienas profesionaliausių hidrotechnikos statinių žinovų, save teoretiku laikantis Aleksandro Stulginskio universiteto prof. Petras Punys.  

 
Įrodykite, kad tai ne tvenkiniai

Įvertinti dvarų tvenkinių būklę praėjusį ketvirtadienį į rajoną atvyko Aplinkos apsaugos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Šių institucijų atstovų žiniomis, paraiškai teikti tvenkiniai yra menkaverčiai, prilygstantys kūdroms, todėl gali prarasti galimybę pretenduoti į milijoninį tvenkinių vandens būklės gerinimo finansavimą. Tuo tarpu Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V. Girdauskas dar kartą patvirtino, jog būtinai reikia siekti jų sutvarkymo. Esą tvakyti tvenkinius būtina ne tik dėl dvarų teritorijos grožio, bet ir dėl priešgaisrinės saugos. „Svarbiausia mūsų savivaldybė ir apskritis neįsisavina šitų lėšų. Mus iš vienos pusės bara už tai, kad mes per mažai lėšų įsisaviname vandens telkinių valymui. Žinoma, juk mes ne Zarasų kraštas“,- teigė V. Girdauskas. Dvarų teritorijose esamų apleistų tvenkinių būklę tyręs prof. P. Punys sakė, kad tyrimas buvo atliktas remiantis vandens įstatymu. Remiantis vandens teisės aktais, formaliai dvarų teritorijose stūkso vandens tvenkiniai. Tai patvirtina ir iki šių dienų išlikusios kadaise pilnus vandens tvenkinius įamžinusios autentiškos nuotraukos. „Įstatymai yra dviprasmiški. Jeigu jie dviprasmiški, tuo labiau tenkina viešąjį interesą, tai mes palaikome. Aš žiūriu iš techninės pusės. Techniškai čia yra viskas švaru. Tai yra tvenkiniai“,- drąsiai teigė prof. P. Punys, susitikimo metu ne kartą garsiai prašęs specialistų įrodyti, kad tai yra ne tvenkiniai.

Itin skeptiškai dvarų teritorijose išlikusių tvenkinių būklę vertino LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Struktūrinių projektų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas, tvirtinęs, jog tokių vandens telkinių tvarkymas reikalauja milžiniškų išlaidų. Esą praktika rodo, jog atsitinka taip, kad praėjus dvejiems metams po jų išvalymo, vėl pritrūksta lėšų jų priežiūrai ir tvenkiniai lieka be priežiūros. Vedėjo nuomone, yra suprantama, kad reikia tvarkyti šakiečių vandens telkinius, bet tai nėra gamtosauginė problema. „Tai yra teritorijos sutvarkymo problema. Tai yra per maži tvenkiniai ir greičiausiai dėl savo dydžio neatitiks keliamų reikalavimų. Šiuo metu, ką mes matėme, neatitiko keliamų reikalavimų“,- teigė S. Vasiliauskas.

Tuo tarpu Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų apsaugos ir hidrografinio tinklo priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Sabas patikino, jog vyrauja skirtingas tvenkinių traktavimas. „Šakiečių pagrindinis motyvas – iš Aplinkos ministerijos gauti finansavimą. Šiuo atveju bus sudėtinga įrodyti, kad tvenkiniai atitinka nustatytus reikalavimus“, - teigė vedėjas, aiškindamas, jog tai yra daugiau kultūros objekto tvarkymo klausimas, o su aplinkos apsauga ir ekologija tai nelabai susiję. Mat tai, kad profesorius įrodinėjo, jog dvarų teritorijose yra tvenkiniai, nereiškia, jog jie atitinka minėtosios priemonės keliamus reikalavimus. „Jei finansavimo būtų siekiama iš kitų šaltinių, tai būtinai pritartume“,- patikino G. Sabas.  Aplinkos apsaugos ministerijos Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistės Daivos Astasevičiūtės tikinimu, remiantis profesoriaus atlikta tyrimų studija galima juos pripažinti tvenkiniais, tačiau tvarkyti reikėtų ne pagal priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“. „Ekologinę būklę mes nelabai pagerinsime. Atlikus darbus, būklė būtų pagerinta labai trumpam laikui. Mes siūlėme sulaukti 2014 – 2020 metų programos, kai bus vėl skiriamos lėšos tokiems panašiems objektams tvarkyti“,- sakė ministerijos specialistė.

Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas susitikimą su specialistais vertino vidutiniškai. „Dabar reikės atlikti dumblo ir vandens tyrimą. Vienareikšmiškai teiksime paraišką „Vandens telkinių būklės gerinimo“ priemonei. Ar ją patvirtins, nežinome“,- kalbėjo vedėjas. Regioninės plėtros skyrius finansavimui gauti teiks keturis Gelgaudiškio dvaro teritorijoje esančius tvenkinius ir tiek pat Zypliuose. Pasak V. Girdausko, palankiausia būtų dar šiemet gauti finansavimą iš šios priemonės. Nesėkmės atveju savivaldybė rankų nenuleis ir lauks naujo finansavimo periodo.