Kol kitų rajonų valdininkai skundžiasi pasipriešinimu ir mąsto, kaip asmenis, gaunančius socialinę paramą, pasitelkti visuomenei naudingiems darbams, mūsiškiai tikina, kad rajono gyventojai gana supratingi ir jau priprato prie kelerius metus galiojančios tvarkos. Pernai rajone visuomenei naudingus darbus už gautą socialinę paramą dirbo 257 žmonėmis daugiau nei 2011 metais.

 

 

Ne viename rajone tvarka, kad asmenys, gaunantys socialines pašalpas turėtų būti pasitelkti visuomenei naudingiems darbams, patvirtinta tik šiais metais. Mūsų rajone Gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašas patvirtintas 2010 metais. Tiesa, tuomet buvo kilę nemažai diskusijų, nes vieni tokią tvarką vertino skeptiškai, kiti tikino, jog taip ir turi būti. Dar ir 2011 metais Gelgaudiškio ir Kidulių seniūnijose už pašalpas neatidirbo nė vienas žmogus, tačiau praėjusiais metais situacija pasikeitė.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė džiaugėsi, kad pagaliau visose seniūnijose gaunantieji pašalpas daugiau ar mažiau pasitelkiami visuomenei naudingiems darbams. Vedėja mano, kad žmonės tiesiog persiauklėja ir tampa supratingesni. „Tikrai labai daug priklauso nuo seniūno, bet ir iš žmonių net pradžioje nebuvo labai didelio pasipriešinimo. Galbūt supranta, kad už gautus pinigus reikia atlikti darbą. Yra seniūnijų, kur ypač jaunesni žmonės net patys klausia, ką reikia padaryti“, - kalbėjo L. Pocevičiūtė. Patys seniūnai ne kartą yra kalbėję, kad pasitaiko atvejų, jog socialiai remtini maištauja, burba ar nenori dirbti, tačiau tvarka yra tvarka ir ją reikia vykdyti. Pasak vedėjos, tvarka rajone tikrai prigijo ir yra naudinga, nes atliekama daug darbų. „Aš pirmiausiai liepiu seniūnijose susižiūrėti vienišus asmenis, nes galbūt jiems reikia sukirsti malkas, nupjauti žolę ar nuvalyti langus. Galbūt tokiems asmenims nepriklauso lankomoji priežiūra ir reikėtų atlikti elementarius darbus, tad kaip tik būtų galima pasitelkti šiuos asmenis“, - mintimis dalijosi Socialinės paramos skyriaus vedėja. Ji teigė, kad iš karto, tik pradėjus įgyvendinti šią tvarką, aktyviausiai į ją įsijungė Kriūkų, Lukšių ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos.

Iš viso 2012 metais už gautą socialinę paramą seniūnijose visuomenei naudingus darbus dirbo 695 asmenys. 2011 metais tokių asmenų buvo 438. Nors iki tol ši tvarka Gelgaudiškio bei Kidulių seniūnijose nebuvo taikoma, tačiau 2012 metais situacija pasitaisė ir čia. Tiesa, Gelgaudiškio seniūnijoje už pašalpas atidirbo mažiausiai asmenų rajone – 24, tačiau geriau nei ankstesniais metais, kai čia išvis tokia praktika nebuvo taikoma. Pasak seniūnijos seniūno Vinco Dabravolskio, tikrai ne su visais socialinės paramos gavėjais eina susitarti, kad už gaunamą pašalpą reikia padirbėti. „Su kuriais ėjo susitarti, su tais ir susitarėm ir jie patys ateidavo, o buvo tokių, kad su didžiausiais piktumais ir grasinimais pasisakydavo“, - teigė V. Dabravolskis. Šiais metais seniūnas svarsto, kad vasarą šiems asmenims lieps tvarkyti panemunę, rinkti šiukšles. Pernai pašalpas gaunantys asmenys Gelgaudiškyje dažniausiai valė sniegą, tvarkė dvarą, aplinką. Ar šiemet bus pasitelkta daugiau asmenų nei pernai, seniūnas kol kas nežino. „Žiūrėsime pagal darbų poreikį“, - patikino Gelgaudiškio seniūnijos vadovas.

Kidulių seniūnijoje 2011 metais taip pat visuomenei naudingiems darbams nebuvo pasitelktas nė vienas žmogus, tačiau situacija kardinaliai pasitelkė praėjusiais metais. Jautį už ragų griebė jau dvejus metus šiai seniūnijai vadovaujantis Algirdas Stankevičius. Ankstesnis seniūnijos vadovas šios praktikos netaikė, o A. Stankevičius 2012 metais visuomenei naudingiems darbams pasitelkė net 62 asmenis. Tai vienas geriausių praėjusių metų rezultatų rajone. Daugiau asmenų įdarbino tik dvi seniūnijos – Lukšių – 76 ir Šakių - 75 asmenis. Naująją tvarką Kidulių seniūnijoje pradėjęs diegti seniūnas pasakojo, kad iš pradžių buvo ir pykčių, ir grasinimų teismais, esą už pašalpas atidirbti nepriklauso. Visgi A. Stankevičius tikina, kad sekėsi neblogai. Žmonės dažniausiai atliko įvairius aplinkotvarkos darbus. „Kiek reikėjo, neblogai buvo. Pasikviečiu po keturis penkis žmones, jie atidirba už du ar tris mėnesius, paskui kviečiu kitus“, - patirtimi dalijosi seniūnas. Jis pripažino, kad dažnai tenka tokius asmenis ir pakontroliuoti, ir prižiūrėti, pastovėti už nugaros, kad tikrai atliktų tai, ką reikia.

Socialinės paramos skyriaus duomenimis, lyginant dvejus paskutiniuosius metus, beveik visos seniūnijos įdarbino gerokai daugiau socialiai remtinų asmenų. Pavyzdžiui, Griškabūdžio seniūnijoje 2011 m. buvo įdarbinta 11 asmenų, 2012 m. - 48, Plokščių seniūnijoje tokių asmenų skaičius padidėjo nuo 17 iki 46, Sintautų seniūnijoje – nuo 32 iki 59, Kriūkų – nuo 26 iki 46, Šakių – nuo 27 iki 75, Sudargo – nuo 28 iki 36, Lekėčių – nuo 28 iki 39 asmenų per metus. Pavyzdžiui, Lukšių seniūnijoje per dvejus metus įdarbintųjų skaičius sumažėjo nuo 102 iki 76, tačiau skyriaus teigimu, tai viena iš geriausiai šioje srityje besitvarkančių seniūnijų. Keturiais asmenimis mažiau pernai įdarbinta ir Kudirkos Naumiestyje, tačiau ši seniūnija taip pat šiuo klausimu laikoma viena pavyzdingiausių. Kaip informuoja Socialinės paramos skyrius, žmonės dažniausiai tvarkė aplinką, valė sniegą, gamino malkas, genėjo medžius, suteikė pagalbą senyvo amžiaus žmonėms, kai kuriose seniūnijose atliko remonto darbus, tvarkė kapines.

Jei asmuo atsisako vykdyti visuomenei naudingą veiklą, socialinė pašalpa ir kompensacija gali būti išvis nebemokama. Atidirbti už pašalpas nereikia pensininkams, nėščiosioms, neįgaliems ir kitiems asmenims, dėl objektyvių priežasčių negalintiems dalyvauti šioje veikloje.