Marijus Užupis: apie reabilitaciją po traumos ir trijulių krepšinį

Devintąjį sezoną iš eilės Šakių „Vyčio“ krepšinio klube žaisti pradėjęs 27-erių kraštietis Marijus Užupis ilgą laiką turės praleisti be krepšinio dėl lapkričio 26-ąją rungtynėse su Šilutės komanda patirtos sunkios priekinių kryžminių kelio raiščių traumos, po kurios praėjus savaitei buvo atlikta operacija. Dabar krepšininkas atlieka tik pirmus žingsnius ilgame reabilitacijos procese, bet sako, kad nors ir procedūrų reikia padaryti daug, tačiau kol kas viskas klostosi gerai: „Dabar viskas gerai, viskas gyja. Pirmomis dienomis buvo sunkiau, dabar jau nėra didelio streso.“

 

Dabar beveik visą M. Užupio laisvalaikį užima reabilitacija.

„Rytą pradedi nuo vaistų, nes skauda kaulus, sąnarį. Tada reikia šaldyti patinusią vietą, dedasi elektros impulsas ir atgaivina raumenis, turiu aparatą, kuris lanksto koją tam tikru kampu, kad sąnarys nesustingtų, po to vėl reikia šaldyti. Yra kojos judinimo pratimai su įtvaru, po to vėl reikia viską kartoti, realiai visą dieną tai ir užtrunka, bet darau viską maksimaliai“, – pasakoja krepšininkas.

M. Užupis sako, kad apie būsimą nemalonų įvykį buvo galima nuspėti, nes treniruotėse kairysis kelis kartais būdavo patinęs: „Būdavo tam tikri ženklai, bet vis praeidavo ir nepagalvoji, kad tai gali virsti rimtomis problemomis, reikėjo į tai atsakingiau pažiūrėti.“ Tarp krepšininkų tokio pobūdžio trauma yra gana dažna, o reabilitacijos procesas užtrunka ilgai – iki pusės metų. Būtent dėl to ant plauko pakibo kol kas vienas svarbiausių įvykių kairiarankio krepšininko karjeroje – dalyvavimas gegužės mėnesį įvyksiančio Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) organizuojamo trijulių krepšinio (3x3) atrankos į vasaros Olimpines žaidynes turnyre su Šakių „Vyčio-Gulbelės“ komanda. Būtent 3x3 krepšinyje M. Užupis yra vienas geriausių žaidėjų visame pasaulyje ir su savo komanda pasauliniame trijulių krepšinio reitinge užima aukštą 6-ąją poziciją, o jo taiklūs tolimi metimai rungtynių pabaigose ne kartą gelbėjo komandą. Paklaustas, ar nebuvo planų pasirinkti žaisti vien tik trijulių krepšinyje, nes nuolat reikia derinti žaidimą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate ir daug keliauti po pasaulį bei dalyvauti trijulių turnyruose, jis sako, kad minčių buvo įvairių, tačiau koronaviruso pandemija privertė atšaukti daugelį rengiamų turnyrų, todėl šiuo metu į ateitį žiūrėti yra sudėtinga: „Iš tiesų buvo tų minčių, bet šiais metais įvyko tik trys ar keturi turnyrai.“


Sunkią priekinių kryžminių kelio raiščių traumą patyręs kraštietis, nerungtyniausiantis iki pusės metų, sako, kad po operacijos koja gyja, todėl reikia maksimaliai stengtis kuo greičiau sugrįžti į aikštelę. Asmeninio archyvo nuotr.

Krepšininkas teigia į aukštesnį lygį nesidairantis ir vis didesnį dėmesį skiriantis trijulių krepšiniui. „Visada yra galimybių žaisti aukštesniame lygyje, gali bandyti žaisti už mažesnius pinigus aukštesniame lygyje prasčiausiose komandose ir bandyti užsikabinti, bet tai nėra siekiamybė, tenkina ir žaidimas „Vytyje“, kuris suteikia galimybes ir dalyvauti 3x3 turnyruose“, – sako krepšininkas.

Jau gruodžio 11–12 dienomis Džidoje (Saudo Arabija) įvyks finalinis 3x3 pasaulio taurės etapas, kurį Marijus galės stebėti tik per vaizdo transliaciją ir per atstumą palaikyti savo komandos draugus. Jo vietą komandoje greičiausiai užims jokios patirties 3x3 krepšinyje kol kas neturintis ir taip pat po traumos atsigaunantis ilgametis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjas Saulius Kulvietis, kuris jau kurį laiką treniruojasi su „Vyčio-Gulbelės“ nariais.

Blogoms emocijoms po traumos nuslopus ir susigulėjus mintims, krepšininkas sako, kad nors ir bus apmaudu tiek daug laiko praleisti be kamuolio rankose, tačiau jis stengiasi kreipti dėmesį į sėkmingą reabilitacijos procesą, o jį dar labiau motyvuoja ir tai, kad žinomas Lietuvos rinktinės krepšininkas Artūras Gudaitis po labai panašios traumos atsigavo ir sugrįžo rungtyniauti pačiame aukščiausiame lygyje.

Rimantas Puidokas