Asta GVILDIENĖ Praėjusį penktadienį Šakiuose vyko pirmosios Lietuvoje jaunų Nikolajevo aukštaskraidžių balandžių skraidymo varžybos. Pasak varžybų organizatoriaus šakiečio Juozo Delnevičiaus – tai vieninteliai pasaulyje balandžiai, kurie skrenda kaip vyturiai. Plasnodami sparnais vienoje vietoje jie tampa panašūs į angeliukus.
Nuotr. Nikolajevo aukštaskrydžių balandžių veisėjai J.Delnevičius (kairėje) ir H.Viršilas stebi savo augintinius sklendžiančius danguje.
Balandininkystė kaip liga
Į pirmamečių Nikolajevo aukštaskraidžių balandžių skraidymo varžybas susirinko nemažas balandžius auginančių šakiečių ir svečių iš Klaipėdos, Kauno, Marijampolės būrys. Pasak jų, čia yra visi tie, kuriems balandžių auginimas jau ne hobis ir ne gyvenimo būdas, o tikrų tikriausia liga. Tie, kurie dar vaikystėje susidomėjo balandžiais, negali be jų gyventi ir sulaukę solidaus amžiaus. Klaipėdiečio Gedimino Rapaliaus teigimu, vieni laiko žuvytes, kiti papūgas, treti eina žvejoti, o mes auginame balandžius. „Tai yra savotiškas susiliejimas su gamta, - kalbėjo jis. - Nueini pas savo augintinius ir pamiršti visus rūpesčius.“ Jam pritarė ir balandininkas Henrikas Viršilas. „Balandžių gyvenimo stebėjimas padeda užsimiršti kasdienius rūpesčius ir vargus. Kai nueinu į balandinę, atitrūkstu nuo kasdienybės ir paskęstu savo svajonėse. Kai vyrui virš penkiasdešimties, jis turi turėti savo hobį. Mes kvailiojame, džiaugiamės, šokinėjame, elgiamės kaip vaikai. Matyt, atėjo tas laikas, kai nedaug nuo jų skiriamės“, - juokėsi klaipėdietis, šiuo metu puoselėjantis net keturias Nikolajevo balandžių linijas.
Lietuvoje veisiami neseniai
Nikolajevo aukštaskraidžiai balandžiai Lietuvoje veisiami neseniai. Į Lietuvą juos parvežė klaipėdietis H.Viršilas. Veislės pagrindą sudaro iš Rusijos oligarcho Nikolajaus Agurbašo nupirkti aukštaskraidžiai. Tie, kas juos augina, sako, kad šie balandžiai unikalūs savo skrydžiu – iškyla aukštyn ir plevena, todėl visas skrydžio grožis priklauso nuo vėjo, palankiausias yra 5 – 8 metrų per sekundę vėjas. Tada galima danguje išvysti tikrų tikriausius angeliukus. Jei sportiniai pašto balandžiai vertinami už greitį, skrendant iš vieno taško į kitą, tai Nikolajevo aukštaskrydžiai varžosi, kuris ilgiau plevens ore. Todėl varžybų dalyviai, stebėdami balandžių skrydžius, turėjo išrinkti ir gražiausio, stilingiausio skrydžio nugalėtoją. Nikolajevo aukštaskrydžius auginančių balandininkų tikslas, kad balandžiai 2-3 valandas visuomet skristų stabiliai, o, pakeliant kontroliniam skrydžiui, ore išbūtų ne mažiau kaip 4-6 valandas. Balandininkai prasitarė, kad ateityje jie surengs ir daugiau šių balandžių skraidymo varžybų.
Pirmas blynas neprisvilo
Pirmosios Lietuvoje, o tuo pačiu ir Šakiuose, jaunų Nikolajevo aukštaskrydžių balandžių varžybos, nors ir nepučiant palankiam skrydžio vėjui, vis dėlto įvyko. Tad laisvo laiko ir pinigų balandžiams auginti investicijas tikrai atpirko malonumas stebėti savo augintinius, lyg angelus plevenančius ore. Nors Lietuvoje, kaip Ukrainoje, neturime vadinamo „golubedromo“, kur vyksta balandžių sportinės varžybos, tačiau, populiarėjant tokiems renginiams, ateityje turėtų išsispręsti ir vietos problema. Galima sakyti, pirmas blynas neprisvilo. Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad pirmąją vietą laimėjo klaipėdiečio H.Viršilo balandis, ore išbuvęs 50 minučių. Antroji vieta atiteko taip pat klaipėdiečio Vito Svitojaus aukštaskrydžiui. Trečioji vieta skirta marijampoliečio Žydrūno Steponavičiaus augintiniui. Gražiausio, stilingiausio skrydžio nugalėtojo prizas, balandžių skrydį stebėjusių žiūrovų sprendimu, įteiktas Nikolajevo aukštaskrydžių augintojui V.Svitojui. Visiems varžybose dalyvavusių balandžių savininkams buvo įteikti dalyvių diplomai ir balandžio statulėlės, o nugalėtojams – taurės. Balandininkai iš Klaipėdos J.Delnevičiui padovanojo nuostabų Nikolajevo balandžių skrydžio paveikslą – žinomo fotomenininko Vyto Karaciejaus kūrinį, kuriame užfiksuotas aukštaskrydžių plevenimas ore. Patikėkit, vaizdas kerintis. Reikia pamatyti, kaip atrodo šie balandžiai, lyg angelai plasnojantys danguje.
Ona iš Patamošupių:
